NVO naujienos

Mindaugių kaimo bendruomenė rajone veikia daugiau nei 22 metus. Ji apima Mindaugių, Pavirčiuvės, Pūraičių, Balkaičių ir Skilvionių gyvenvietes, kas jungia daugiau nei 500 gyventojų.

Projektinės veiklos bendruomenei padeda užtikrinti vietos gyventojų gyvenimo kokybę, skatinti bendruomeniškumą ir kurti patrauklią aplinką tiek jaunimui, tiek visiems kaimo gyventojams. Bendruomenės susirinkimų metu vis dažniau buvo keliamas klausimas, dėl naujų idėjų paieškos, bendradarbiavimo su kitomis bendruomenėmis užmezgimo, bendruomenės narių tarpusavio ryšių stiprinimo ne tik įgyvendinant projektus, bet ir bendrų išvykų metu.

Todėl 2025 m. vasario mėn. Mindaugių kaimo bendruomenė teikė projekto paraišką Joniškio rajono savivaldybės administracijai pagal Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2023–2025 m. veiksmų plano 2.1.1.1 priemonę „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“. Projektas buvo patvirtintas skiriant 2 496,41 Eur jo įgyvendinimui. Paraiškoje nurodėme, bendruomenės narių pageidavimą, aplankyti Dzūkijos kraštą, konkrečiai Druskininkų sav. Prie šio projekto įgyvendinimo labai prisidėjo Druskininkų VšĮ „Sūrūs vėjai“, kurie padėjo paruošti planą apie vietos bendruomenes, kuriuose galėtume apsilankyti, nurodė labiausiai lankytinas šio kurortinio miesto vietas.

Kadangi atstumas iki Druskininkų didelis, kelionę pradėjome 6.00 val. ryto. Atvykus į Dzūkijos kraštą ir turėdami dar šiek tiek laiko iki sutartos 11.00 val. pakeliui aplankėme Merkinės piramidę. Jos įkūrėjas pravedė trumpą edukaciją. Tai išties rimties ir susimastymo vieta. Atvykus į Druskininkus mus pasitiko gidė Daiva, kuri pravedė pažintinę ekskursiją po vieną didžiausių visoje Europoje uždarų kalnų slidinėjimo trasų Snow Arenoje.

Nors ir labai buvo įdomu stebėti besileidžiančius ir lynų trasomis kylančius iškylautojus, prie minus 5 laipsnių šaltuko, su trumpa vasariška apranga, ilgai netrukome. Po šio, gražaus reginio, lynų keliu 45 m aukštyje, stiklinėse kabinose, stebėdami Druskininkų apylinkes, Nemuno vingį ir jo gražiąją Meilės salą, po 8 min. pasiekėme miesto širdį, kur mūsų jau laukė gidė Ramunė. Ji labai nuoširdžiai ir su įvairiomis iliustracijomis pravedė ekskursiją po miesto centrą pasakodama apie senesnius ir svarbią kultūrinę reikšmę turinčius objektus. Parodė poilsio namus, kuriuose kažkada ilsėjosi senosios kartos kūrėjai, rodė jų nuotraukas, čia parašytus kūrinius, pieštus paveikslus. Pamatėme labai gražų (naktį šviečiantį ir pagal muzikos garsus trykštantį) fontaną. Negailėdama gražių žodžių apie jau 25 metus dirbantį ir kuriantį šio miesto grožį savivaldybės merą Ričardą Malinauską parodė savivaldybės pastatą pačioje miesto širdyje.

Po šios pažintinės kelionės vykome į nakvynės vietą sodyboje „Ignė“. Įsikūrę ir turėdami laiko iki pirmojo susitikimo su bendruomene, aplankėme šalia esantį įvairių meno parodų laureato, pelniusio įvairiausius medalius, skulptoriaus Antano Česnulio skulptūrų parką. Tai išties didžiulė, graži meno kolekcija, kuriai apžiūrėti reikia daug daugiau laiko. Sutikome ir patį parko įkūrėją, kuris trumpai bet maloniai sutiko atsakyti į mūsų klausimus, papasakojo parko įkūrimo istoriją, jo šių dienų gyvenimą. Ir taip, po šios gerą pusvalandį trukusios pažinties nuvykome į Viečiūnų kultūros centrą, kur mus pasitiko jos vadovė Agnė. Trumpai papasakojusi apie Viečiūnus, bendruomenės veiklą, buvome pakviesti į nuotaikingą susitikimą su bendruomenės nariais.

Prie didelių stalų, nukrautų tradiciniais dzūkiškais valgiais ir jų vietine gira, susitikome su vietos bendruomenės nariais. Pasidalindami įvairia patirtimi apie bendruomenių veiklas, jų rūpesčius ir kasdienybę, buvome įtraukti į įvairių atrakcionų dalyvavimą, šokio bei dainos ritmą. Savo krašto senovine tarme (ne viską gali suprasti) susitikimą vedė smagi vedančioji, kuri vakaro metu žodis po žodžio pasakė programos pavadinimą „Dzūkiška Griekynė“, o tai reiškia, Iš ryto grikiai ir darbai, vakare pramogos ir Griekai. Visas pokalbių pertaukėles ir įvairių žaidimų metu, grojo vietinių armonikierių muzika, kuri neleido ramiai sėdėti.

Vakaro metu tikrai netrūko gražių žodžių, tiek apie šeimininkų, tiek apie mūsų bendruomenę, mūsų kraštą, jo žmones. Papasakojome kuo gyvena mūsų rajono žmonės, kuo gyvas ir tik mums gražus mūsų kraštas. Šiuo susitikimu likome patenkinti visi. Juk tokį atstumą (nuo Mindaugių iki Druskininkų) ne kasdien gali įveikti. O ir atvykus vienam ar su kolegomis, tokio susitikimo tikrai nebus. Dėkodami vieni kitiems už gražų vakarą, kai kas ir pasikeitė kontaktais ir pakviesdami šeimininkus aplankyti mūsų kraštą, vykome į nakvynės vietą sodyboje Ignė. Čia mūsų laukė šeimininkų paruoštas kubilas karšto vandens, ant upės kranto. Naudodamiesi jo malonumais, dar ilgai aptarinėjome susitikimą su Viečiūnų bendruomene. Sutemus, naudodamiesi vietinių vežėjų paslaugomis, vykome apžiūrėti naktinio miesto grožio, įvairiomis spalvomis ir pagal muzikos ritmą trykštančio fontano.

Antroji diena prasidėjo sočiais pusryčiais, po kurių vykome į ekskursija-edukaciją „Malūno kalvėje“. Tai unikali vieta, kurioje puoselėjamas vienas senoviškiausių ir gilias tradicijas mūsų šalyje turintis amatas-kalvystė. Pažintinės programos metu, susipažinome su Lietuvos kalvystės ir metalo gavybos istorija. Nuo susitikimo pradžios, kur mus pasitiko kalvis Juozas, iki susitikimo pabaigos, turbūt kaip įprasta kalviui, rankoje laikė plaktuką.

Pasakodamas apie metalo gavybą mūsų krašte, parodė krosnis kuriose kaitinama rūdis, kuo ji maišoma norint išgauti gerą ir kokybišką metalą. Pasinaudodamas vietinio reljefo nauda ir pasistatęs ant tekančio vandens malūną, šeimininkas vandens jėgą privertė paklusti žmogui, kuria jis pasinaudojo įdarbindamas įvairių įrengimų darbui atlikti. Metalo dirbtuvėse sukaupta labai didelė meninės kalvystės dirbinių kolekcija. Tai įvairios žvakidės, kalavijai, kryžiai ir dar daug įvairių kūrinių, kuriems ir pavadinimai atskiri. Viena unikaliausių eksponatų-kalviškos kryždirbystės dirbinių kolekcija įtraukta i UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.  

Po gerų dviejų valandų edukacijos ir gavę susitikimo metu nukaltą Laimės pasagą, kuri papuoš bendruomenės patalpas, sukome namų link. Pakeliui aplankėme Liškiavos bažnyčios kompleksą, Merkinės piliakalnį, jo apžvalgos bokštą. Ant vaizdingo Nemuno upės kranto, užkopę į didelį kalną, atsigaivinome šaltais gėrimais Merkinės fabrike, pas Vytarą Radzevičių.

Grįžome namo pilni šiltų prisiminimų iš nuostabios kelionės, prie kurios prisidėjo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (2496,41 Eur projekto finansavimas), VšĮ „Sūrūs vėjai“, Viečiūnų kultūros centras, jos bendruomenė ir Malūno kalvė. Projekto „Patirties mainai – stipresnė bendruomenė“ tikslas pasiektas. Susiradome naujų draugų, pamatėme Dzūkijos kraštą ir tapome vieni kitiems artimesni ir draugiškesni.

Mindaugių kaimo bendruomenė