Savivaldybė

Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Joniškio rajono savivaldybės taryba,
vykdomoji valdžia – Joniškio rajono savivaldybės administracija.

Administracinis centras – Joniškis.
Plotas – 1152 km² (13,5 proc. apskrities ploto).
Gyventojų (2024 m. liepos 1 d.) – 20 187
Seniūnijos – Gaižaičių, Gataučių, Joniškio, Kepalių, Kriukų, Rudiškių, Satkūnų, Saugėlaukio, Skaistgirio, Žagarės.

Joniškio miesto žemėlapis

Interaktyvus panoraminis žemėlapis

APIE JONIŠKIO RAJONĄ

Joniškio rajonas – šiaurės Lietuvos kraštas, esantis prie pat Latvijos sienos. Didžioji dalis yra Žiemgalos žemumoje. Rajono teritorija teka Mūša, Platonis, Vilkija, Audruvis, Sidabra, Švėtė. Svarbūs gamtosauginiai objektai – Pabalių botaninis, Vilkijos hidrografinis, Mūšos tyrelio telmologinis draustiniai, Žagarės regioninis ir Skaistgirio parkai. Yra 28 tvenkiniai (didžiausi Žvelgaičių, Ramoškių, Beržėnų). Didesni miškai yra Tyrelio, Žagarės, Reibinių, Satkūnų, Didmiškio. Žemės ūkio naudmenos užima net 72,2 proc. teritorijos, miškingumas nedidelis – 19,9 proc., keliai užima 1,7 proc., užstatyta teritorija – 2,3 proc., vandenys – 2 proc., kita žemė – 1,9 proc.

Rajone yra 2 miestai – Joniškis ir Žagarė, ir 2 miesteliai – Kriukai ir Skaistgirys. XIII a. šaltiniuose, kuriuose yra pasakojama apie žemgalių ir Livonijos ordino kovas, yra minimos ir Joniškio krašto gyvenamosios vietovės: Žagarės žemė (1254 m.), Žagarės pilis (1271 m.), Raktės pilis (1289 m.) ir Sidabrės pilis (1289-1290 m.).

Administracinio rajono savivaldybės centro Joniškio įkūrimo pradžia laikomi 1523 m., kai Vilniaus vyskupas Jonas, lankydamas tuo metu jo valdyto Šiaulių valsčiaus pakraščius, rado, kad jų gyventojai vis dar pagonys. Vyskupo nurodymu keliose gyvenvietėse įsteigtos parapijos, o viena iš jų pavadinta Joniškiu.

1616 m. Lietuvos ir Lenkijos valdovas Zigmantas III Vaza Joniškiui suteikė Magdeburgo privilegiją. 1836-1858 m. per Joniškį nutiestas Rygos–Tilžės plentas. Tai paskatino miesto augimą. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Joniškyje reiškėsi tautinis atgimimas. To meto žymūs veikėjai buvo dr. Vaineikis, M. Slančiauskas, kun. L. Šiaučiūnas. 1911 m. buvo atidarytas didelis privatus K. Petrausko knygynas su biblioteka. 1915–1917 ir 1945–1950 m. Joniškis buvo apskrities centras.

Per rajoną eina svarbus tarptautinių pervežimų kelias Ryga-Kryžkalnis-Kaliningradas, geležinkelis Talinas–Varšuva. Tai vienas svarbiausių Lietuvos žemės ūkio rajonų. Rajonas taip pat išsiskiria ir durpynais bei dolomitų atsargomis. Yra svarbus žemės ūkio produktų perdirbimo centras.

Rajone yra piliakalnių (Žvelgaičio, Raktuvės, Kalnelio), švedkapių, žuvusių partizanų atminimo paminklų (Tyrelio, Montoriškių ir kituose miškuose), dailės paminklų. Svarbūs XVIII–XIX a. architektūros ir kultūros paminklai – Skaistgirio Šv. Jurgio, Žagarės Šv. Petro ir Povilo, Juodeikių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios, Joniškio Švč. M. Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia; Žagarės dvaras ir žirgynas, Jakiškių dvaras.

Herbas ir vėliava

Joniškio miesto savivaldybės veikla 1933–1940 metais

Leidinys „Joniškio krašto sėkmės istorijos“