Dažniausiai užduodami klausimai

Skundą galite pateikti:

1. Joniškio rajono savivaldybės administracijos priimamajame adresu Livonijos g. 4-1, Joniškis, telefonas pasiteiravimui +370 426 69 140;
2. portale www.epaslaugos.lt;
3. Savivaldybės interneto svetainės joniskis.lt skyriuje „Rūpinuosi Joniškio kraštu“;
4. el. paštu savivaldybe@joniskis.lt.

Skundas privalo būti pasirašytas prašymą pateikusio asmens arba jo atstovo. Kai teikiant skundą naudojamos elektroninių ryšių priemonės, turi būti pateikta pasirašyto skundo skaitmeninė kopija arba skundas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, atitinkančiu Reglamente (ES) 910/2014 nustatytus reikalavimus, arba suformuotas tokiu būdu, kuris leidžia skundą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumą.

Tarybos narys, laikinai einantis mero pareigas Gediminas Čepulis asmenis jiems rūpimais klausimais priima kiekvieną pirmadienį nuo 15.00 iki 16.00 val. Taip pat galite pateikti užklausą užpildę šią formą.

Registruotis iš anksto į priėmimą pas Joniškio rajono Tarybos narį, laikinai einantį mero pareigas, administracijos direktorių galima telefonu tel. +370 426 69 140, mob. telefonu +370 684 09 527, el. paštu savivaldybe@joniskis.lt arba žodžiu (Livonijos g. 4-1, Joniškis, 101 kab.).

Asmenys dėl santuokos registravimo ar kitų civilinės metrikacijos paslaugų teikimo gali kreiptis į bet kurią civilinės metrikacijos įstaigą.

Moterų pavardės daromos iš pamatinės vyriškos pavardės su priesagomis -ienė ir -(i)uvienė, o tais atvejais, kai norima turėti pavardės formą, kuri nenurodytų šeiminės padėties, pavardė iš vyriškos pavardės formos gali būti daroma su galūne -ė.

Registruojant mišrią santuoką (skirtingų tautybių asmenų), atsižvelgiama į vyro giminės moterų pavardžių tradiciją: už lietuvių ištekančių kitataučių moterų pavardės dažniausiai sudaromos pagal lietuvių kalbos taisykles, o už kitataučių ištekančių moterų pavardės gali būti sudaromos arba pagal lietuvių kalbos taisykles, arba pagal kalbos, iš kurios atsinešama pavardė, taisykles (t. y. kaip vyro giminėje – atsižvelgiant, kokia vyro motinos, tetos ar senelės pavardė).

Užsienio valstybės pilietis privalo pateikti galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, savo valstybės kompetentingos institucijos išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad jo santuokai nėra kliūčių, gimimo liudijimą.

Užsienio valstybių išduoti dokumentai, išskyrus asmens tapatybės dokumentą, turi būti legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille) ir išversti į lietuvių kalbą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Jei ketinantis susituokti asmuo yra užsienio valstybės pilietis, išskyrus Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečius, taip pat turi būti pateikiamas jo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje prašymo įregistruoti santuoką pateikimo ir santuokos registravimo metu patvirtinantis dokumentas.

Pateikiant prašymą turite pristatyti visus reikiamus dokumentus.

Jei vaiko tėvai nėra susituokę, tačiau tėvas pripažįsta tėvystę, jie abu turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl gimimo įregistravimo.

Taip, jeigu asmuo nėra būsto savininkas/bendraturtis, reikalingas savininko (bendraturčio) sutikimas. Jeigu turite nuomos/panaudos sutartį(registruotą registrų centre), kurioje būsto savininkas jau nurodė, kad galite gyventi jo būste, tuomet deklaravimo įstaigai (savivaldybei/seniūnijai) reikia pateikti nuomos/panaudos sutartį. Raštiško savininko leidimo Jums jau nebereikės. Raštiškas savininko sutikimas turi būti patvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka (notaro).

Neužtenka. Jeigu deklaruojamas nepilnamečio išvykimas į užsienį, nepilnametis privalo turėti ir galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (Lietuvos Respublikos pasą arba asmens tapatybės kortelę).

Pažyma gali būti išduodama tik gyvenamąją vietą deklaravusio asmens prašymu ar jo įgalioto asmens prašymu.

Tikslus šios paslaugos pavadinimas – įtraukimas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą prie Joniškio savivaldybės. Į šią apskaitą ribotam terminui, jeigu jie nėra deklaravę gyvenamosios vietos, gali būti įtraukiami tik benamiai, taip pat asmenys, palikę vaikų globos namus ar šeimyną, atliekantys bausmę pataisos įstaigose ar laikomi tardymo izoliatoriuose, bei tie, kurie teismo sprendimu gydomi specializuotose psichikos sveikatos įstaigose, taip pat asmenys, kurie ne nuo jų priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos ir pateikia informaciją arba duomenis, pagrindžiančius jų ekonominius, socialius ar asmeninius interesus toje savivaldybėje.

Kiti asmenys turi deklaruoti faktinę gyvenamąją vietą.

Patalpos savininko (bendraturčio) prašymu galima. Jis negali prašyti panaikinti savo, sutuoktinio ir savo ar sutuoktinio nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų, išskyrus atvejus, kai vaikų gyvenamoji vieta teismo nustatyta su kitu sutuoktiniu.

Deklaruojant nepilnamečius vaikus, atskiro buto savininko sutikimo nereikia, nes vaikai deklaruojami prie vieno iš tėvų (įtėvių / globėjų / rūpintojų). Tai galima atlikti el. būdu www.epaslaugos.lt arba atvykus į gyvenamosios vietos seniūniją.

Paslauga teikiama asmeniui tiesiogiai atvykus į deklaravimo įstaigą – seniūniją, kurios teritorijoje deklaruojama gyvenamoji vieta arba Administracinių ir viešųjų elektroninių paslaugų portale: www.epaslaugos.lt.

Galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (Lietuvos Respublikos piliečio pasą arba asmens tapatybės kortelę). Deklaruojant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, reikia turėti ir vaiko gimimo liudijimą/gimimo akto įrašo išrašą ir/ar asmens tapatybės dokumentą (jei toks pagamintas).

Jeigu asmuo nėra būsto savininkas/bendraturtis reikia, kad kartu su asmeniu į deklaravimo įstaigą (savivaldybę ar seniūniją) atvyktų ir savininkas su savo asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu. Jeigu savininkas neturi galimybės kartu atvykti į deklaravimo įstaigą (savivaldybę/seniūniją), tokiu atveju asmuo gali pateikti savininko/bendraturčio sutikimą, kuris turi būti patvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka (notaro) arba pristatyti nuomos/panaudos sutartį.

0,25 papildomo stojamojo balo pripažinimą stojant į pirmosios pakopos aukštojo mokslo studijas užtikrina jaunimo savanoriškos tarnybos programa – tai 6 mėn. (ne mažiau nei 40 val./mėn.) nenutrūkstama savanorystės programa jauniems žmonėms (14 iki 29 m.). Savanoriauti galima tik akredituotose priimančiose organizacijose, kurios Joniškio rajono savivaldybėje yra šios: 

Joniškio kultūros centras

Joniškio ligoninė

Joniškio lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“

Joniškio Mato Slančiausko progimnazija

Joniškio rajono savivaldybės J. Avyžiaus biblioteka Žagarės filialas

Joniškio rajono savivaldybės Jono Avyžiaus viešoji biblioteka

Joniškio rajono švietimo centro Joniškio atviras jaunimo centras

Joniškio rajono švietimo centro Joniškio vaikų dienos centrai „Žadintuvas“ ir „Erdvė“

Joniškio rajono švietimo centro neformali grupė Joniškio Trečiojo amžiaus universitetas

Joniškio turizmo ir verslo informacijos centras

Joniškio vaikų darželis „Vyturėlis“

Joniškio vaikų lopšelis-darželis "Saulutė"

Jurdaičių socialinės globos namai

Žagarės kultūros centras

Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija Žagarės regioninio parko grupė

Kelio ženklas „Neįgalieji“ daugiabučio namo kieme gali būti įrengtas:

• jei gyventojams, kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius yra nustatytas 0-30 procentų darbingumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis,

• asmenims, vežantiems asmenis, kuriems yra nustatytas 0-25 procentų dalyvumo lygis ar didelių specialiųjų poreikių lygis, ar sunkus neįgalumo lygis, tik kelionės metu.

Bendrojo naudojimo teritorijoje techninės priemonės įrengiamos Savivaldybės saugaus eismo komisijos sprendimu. Teikiant prašymus dėl eismo ribojimo priemonių būtina žinoti, kad jos gali būti įrengiamos tik siekiant užtikrinti eismo saugumą, o ne suteikti išimtis atskiroms eismo dalyvių grupėms.

Daugiabučių namų kiemuose techninės priemonės įrengiamos bendrojo valdytojo, Savivaldybės ar privačiomis lėšomis.

Privačiose, nuomojamose teritorijose ženklinimą atlieka ir priežiūrą inicijuoja patys teritorijų savininkai, parengę ir suderinę eismo organizavimo projektą ar schemą su Savivaldybe ir gavę sutikimą.

Kapinėse kapavietės ir savivaldybės lėšomis įrengtos kolumbariumo nišos skiriamos neatlygintinai.

• Leidimą laidoti kolumbariumo nišoje išduoda Joniškio miesto seniūnas asmeniui pateikus rašytinį prašymą ir asmens mirtį patvirtinantį dokumentą.
• Niša kolumbariume skiriama nemokamai.
• Kolumbariumo nišos laidoti kremuotus žmogaus palaikus skiriamos kolumbariumo nišų numeracijos eilės tvarka.
• Kolumbariumo nišose galima laidoti iki 4 urnų.
• Kolumbariumo nišos išankstinis rezervavimas negalimas. Pareiškėjas neturi teisės skirtos kolumbariumo nišos perleisti tretiesiems asmenims.
• Pateikęs rašytinį prašymą seniūnijai, pareiškėjas turi teisę nišoje esančią urną atsiimti.
• Norintis išimti bent vieną urną, laidojimą organizuojantis asmuo prieš 5 darbo dienas raštu turi informuoti seniūniją. Seniūnijos atstovas, dalyvaujant laidojimą organizuojančiam asmeniui, atidaro nišą ir grąžina urną laidojimą organizuojančiam asmeniui.
• Laidojimą organizuojantis asmuo turi teisę nišoje esančią (-ias) urną (-as) atsiimti, atsilaisvinusi kolumbariumo niša skiriama kitiems asmenims.
• Užrašus ant kolumbariumo nišos akmens plokštės ir plokštės tvirtinimą organizuoja ir finansuoja pareiškėjas.
• Užrašai akmens plokštėje privalo būti iškalti (išgraviruoti) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo leidimo išdavimo laidojimą organizuojančiam asmeniui dienos.
• Akmens plokštėje užrašoma nišoje palaidoto asmens vardas ir pavardė, gimimo ir mirties datos (pareiškėjo pasirinkimu nurodoma: metai-mėnuo-diena arba tik metai).
• Ant nišos akmens plokštės gali būti užrašomi ne daugiau kaip keturių mirusių asmenų duomenys.
• Laidojimą organizuojančio asmens prašymu, akmens plokštėje galima pavaizduoti tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių ir bendrijų (pagal Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą) religinius tikėjimo simbolius. Religinio tikėjimo simbolis kalamas (graviruojamas) ne aukštesnis kaip 10 cm. Pageidavimą dėl religinio simbolio pavaizdavimo laidojimą organizuojantis asmuo pateikia kartu su prašymu dėl užrašo iškalimo (graviravimo) akmens plokštėje.
• Kol bus iškaltas (išgraviruotas) užrašas akmens plokštėje, seniūnija uždeda laikinąjį užrašą su nišoje palaidoto asmens duomenimis (vardu, pavarde, gimimo ir mirties metais).
• Kolumbariumo prieigos ir sienelės turi būti tvarkingos. Atsižvelgdami į kolumbariumo vietos specifiką, pagerbdami mirusiuosius, lankytojai kolumbariume gali padėti gėlių, uždegti žvakučių.
• Draudžiama prie sienelių, pagrindo ar kitose vietose tvirtinti objektus (vazas, gėles ir pan.). Taip pat draudžiama gadinti akmens plokštę, t. y. kalti, klijuoti ar kitaip tvirtinti objektus (nuotraukas, atvaizdus, užrašus ir pan.). Pagerbdami mirusiuosius lankytojai gėles ir žvakes gali dėti tik ant lentynėlės, esančios prie nišos.
• Išsamesnę informaciją apie palaikų laidojimą prie Joniškio senųjų miesto kapinių esančiame kolumbariume teikia Joniškio seniūnija tel. +370 426 69 157 arba el. p. seniunija@joniskis.lt.

Charakteristiką išduoda seniūnijų seniūnai atitinkamos seniūnijos teritorijoje gyvenamąją vietą deklaravusiems fiziniams asmenims, kurie šiuo metu nedirba samdomo darbo arba kurie šiuo metu yra individualios įmonės savininkai, vykdantys individualią veiklą, arba turi verslo liudijimą ir nedirba samdomo darbo.

Prašymą galima pateikti tiesiogiai atvykus į savivaldybės administracijos atitinkamą seniūniją, atsiųsti paštu, atsiųsti elektroniniu paštu oficialiu atitinkamos seniūnijos elektroninio pašto adresu arba pateikti prisijungus prie administracinių ir viešųjų elektroninių paslaugų portalo Elektroniniai valdžios vartai www.epaslaugos.lt.

Parengtas atsakymas paslaugos gavėjui pateikiamas tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas prašymas, jeigu paslaugos gavėjas nepageidauja gauti atsakymo kitu būdu.

Būstas pritaikomas asmeniu su negalia, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas:

• individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialusis nuolatinės slaugos poreikis) ir asmuo turi judėjimo sutrikimų
• judėjimo techninės pagalbos priemonių poreikis ir asmuo naudojasi bent viena iš šių judėjimo techninės pagalbos priemonių, nurodytų Judėjimo techninės pagalbos priemonių sąrašo (Asmenų aprūpinimo judėjimo techninės pagalbos priemonėmis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. A1-25 „Dėl Asmenų aprūpinimo klausos, regos, komunikacijos ir sensorikos bei judėjimo techninės pagalbos priemonėmis tvarkos aprašų patvirtinimo“, 1 priedas) 1, 2, 5, 7 punktuose ir 6.1–6.4 papunkčiuose
• individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis) dėl psichikos ar elgesio sutrikimų
• individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis) dėl regos sutrikimo

Taip. Prašymai teikiami prisijungus prie Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) svetainės adresu www.spis.lt.

Kiekvienam neįgaliam vaikui (asmeniui), kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, papildomai skiriama išmoka vaikui. Neįgaliam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis neįgalus vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų neįgaliam asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpį), nustatytam neįgalumo lygio arba 55 procentų ir mažesnio darbingumo lygio terminui, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 metai, yra skiriama ir mokama 50,47 Eur (1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio) išmoka per mėnesį. Atkreiptinas dėmesys, kad už tą patį vaiką papildomai skiriama ir mokama tik viena išmoka vaikui.

Nuo 2018 m. sausio 1 d. pakeistas Išmokų vaikams įstatymas ir teisė gauti išmoką vaikui nesiejama su gyvenamosios vietos deklaravimo reikalavimu. Todėl asmenys, kurie Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka nėra deklaravę gyvenamosios vietos arba nėra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, dėl išmokos vaikui gali kreiptis į savivaldybės, kurios teritorijoje jie faktiškai gyvena, administraciją.

Kadangi 18 metų sulaukęs asmuo įgyja visišką civilinį veiksnumą, dėl išmokos vaikui jis gali kreiptis pats.

Būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensaciją gali gauti ir tie asmenys, kurie turi įsiskolinimų už būsto šildymą ir (ar) karštą vandenį, ir (ar) geriamąjį vandenį, tačiau, norint gauti kompensacijas, įsiskolinusieji su energijos, kuro, vandens tiekėjais turi būti sudarę sutartį dėl dalies įsiskolinimo padengimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų šeimos / asmens pajamų, arba teismas turi būti priteisęs padengti įsiskolinimą.

Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje www.spis.lt galite pateikti įvairius prašymus dėl piniginės socialinės paramos.

Socialinė parama – tai asmeniui arba šeimai teikiama pagalba siekiant garantuoti šalies standartus atitinkantį gyvenimo lygį. Socialinės paramos pagrindiniai tiksliai – mažinti skurdą, garantuoti, kad visi šalies gyventojai išvengtų socialinės atskirties, ypač kai jie neturi kitų socialinės apsaugos garantijų arba jos nepakankamos. Taigi, valstybė, suteikdama būstą socialinio būsto nuomos sąlygomis, suteikia paramą, t. y. lengvatą nuomojamam būstui, kad šią paramą gaunančiam asmeniui būtų garantuotas minimalus gyvenimo lygis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 5 punktu, už rinkos kainą gali būti parduodami savivaldybei nuosavybės teise priklausantys būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne trumpiau kaip 5 (penkerius) metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas. 

Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog įsigyti būstą, nuomojamą socialinio būsto nuomos sąlygomis, galimybės nėra. Visgi, įsigyti būstą būtų galimybė, jeigu būtų perrašyta būsto nuomos sutartis, t. y. jeigu būstas būtų nuomojamas ne socialinio būsto nuomos sąlygomis. Tačiau šiuo aspektu būtina pažymėti tai, kad teisė įsigyti būstą atsirastų tik išgyvenimus jame ne trumpiau kaip 5 (penkerius) metus. Būtina pažymėti ir tai, kad toks būstas galėtų būti parduodamas už rinkos kainą, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, Civiliniame kodekse nustatyta tvarka įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas.

Kompensacijoms apskaičiuoti taikomas:

• naudingojo būsto ploto normatyvas būste gyvenamąją vietą deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims: 50 kvadratinių metrų vienam gyvenančiam asmeniui; 38 kvadratiniai metrai pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui; 12 kvadratinių metrų antram bendrai gyvenančiam asmeniui; 10 kvadratinių metrų trečiam ir kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui. Šie plotai nustatomi pagal kadastrinių matavimų duomenis;

• karšto vandens normatyvas būste gyvenamąją vietą deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims: 1,5 kubinio metro pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį; 1 kubinis metras antram bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį; 0,5 kubinio metro trečiam ir kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį;

• geriamojo vandens normatyvas būste gyvenamąją vietą deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims: kai karštam vandeniui paruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma, 2 kubiniai metrai pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 1,5 kubinio metro antram bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 1 kubinis metras trečiam ir kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį; kai karštam vandeniui paruošti naudojamos kitos energijos ar kuro rūšys, 3,5 kubinio metro pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 2,5 kubinio metro antram bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 1,5 kubinio metro trečiam ir kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį.

Vienam gyvenančiam asmeniui kompensacijoms apskaičiuoti taikomi šie normatyvai: naudingojo būsto ploto normatyvas – 50 kv. m., karšto vandens normatyvas - 1,5 kub. m.; geriamojo vandens normatyvas - 2 m3 šalto vandens; kai karštam vandeniui paruošti naudojamos kitos energijos ar kuro rūšys – 3,5 m3. Todėl, pvz., kai vienas gyvenantis asmuo gyvena 70 m2 ploto bute, kompensacija už būsto šildymo išlaidas teikiama tik už 50 m2 būsto plotą.

Prašymus dėl socialinių paslaugų galima pateikti gyvenamosios vietos seniūnijoje. Prašymus galite teikti tiesiogiai atvykus į seniūniją arba internetu Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje SPIS (www.spis.lt).

Mokiniai turi teisę į 2 bazinių socialinių išmokų (toliau – BSI) dydžio paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 1,5 valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dydžio.

Išimties atvejais socialinė parama mokiniams gali būti skiriama ir šeimai gaunant didesnes pajamas, tai yra tuomet, kai pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija nuo 2 VRP iki 2,5 VRP atskirais atvejais. Tokiems atvejams priskiriami, pavyzdžiui, liga, nelaimingas atsitikimas, netekus maitintojo, kai motina ar tėvas vieni augina vaiką, kai bendrai gyvenantys asmenys augina tris ir daugiau vaikų ar bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienas gyvenantis asmuo turi negalią.

Prašymus dėl socialinės paramos mokiniams gali teikti vienas iš mokinio tėvų ar kitų bendrai gyvenančių pilnamečių asmenų, ar pilnametis mokinys, ar nepilnametis emancipuotas mokinys. Jie turėtų kreiptis į savo deklaruotos gyvenamosios vietos seniūniją arba prašymą pateikti per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą www.spis.lt. Kartu su prašymu–paraiška taip pat reikia pateikti pažymas apie šeimos narių pajamas, gautas per 3 praėjusius mėnesius, arba kreipimosi mėnesio pajamas, jei kreipimosi mėnesį, palyginti su trimis praėjusiais mėnesiais, pasikeitė šeimos pajamų šaltinis ar šeimyninė padėtis.

Jeigu šeima gauna socialinę pašalpą, tuomet, kreipiantis dėl nemokamo maitinimo ir paramos mokinio reikmenims įsigyti, užtenka pateikti laisvos formos prašymą, o pažymų apie šeimos gaunamas pajamas pateikti nereikia.

Dėl socialinės paramos mokiniams (maitinimo), taip pat ir paramos mokinio reikmenims įsigyti, galima kreiptis nuo liepos 1 d. Dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti galima prašymą-paraišką pateikti iki spalio 5 d., o dėl nemokamo maitinimo visus mokslo metus. Parama mokinio reikmenims įsigyti skiriama iki mokslo metų pradžios arba mokslo metais, bet ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 15 dienos.

Išmokos vaikams, socialinės pašalpos ir kompensacijos už kitą kurą yra mokamos už praėjusį mėnesį kiekvieną mėnesį nuo 15 iki 25 dienos.

Vienkartinė 8 bazinių socialinių išmokų dydžio (392 Eur) laidojimo pašalpa mokama mirus:
• Lietuvos Respublikos piliečiams;
• Lietuvos Respublikoje gyvenusiems užsieniečiams, turėjusiems Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje;
• Lietuvos Respublikoje gyvenusiems užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas kaip ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą;
• Lietuvos Respublikoje gyvenusiems užsieniečiams, kuriems buvo suteiktas prieglobstis arba laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje;
• Asmenims, kuriems vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais turi būti taikomas šis įstatymas;
• Lietuvos Respublikoje gyvenusiems užsieniečiams, kuriems buvo išduotas leidimas laikinai gyventi ir leista dirbti Lietuvos Respublikoje ir kurie iki mirties dirbo Lietuvos Respublikoje arba anksčiau dirbo ne trumpesnį kaip 6 mėnesių laikotarpį ir buvo įsiregistravę Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kaip bedarbiai;
• Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiams ir jų šeimos nariams, kuriems buvo išduoti dokumentai, patvirtinantys ar suteikiantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje;
• Lietuvos Respublikoje gyvenusiems užsieniečiams, kuriems buvo išduotas leidimas dirbti sezoninį darbą Lietuvos Respublikoje;
• Lietuvos Respublikoje gyvenusiems užsieniečiams, kuriems buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje kaip perkeltiems įmonės viduje;
• Lietuvos Respublikoje gyvenusiems Australijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos piliečiams ir jų šeimos nariams, kuriems buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje;
• Laidojimo pašalpa taip pat mokama, kai anksčiau minėtų asmenų vaikas gimsta negyvas;
• Laidojimo pašalpa nemokama, kai laidojama valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų lėšomis.

Pagrindiniai kriterijai gauti socialinę pašalpą yra šeimos (asmens) gaunamos pajamos.

Socialinė pašalpa skiriama, jeigu pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį, yra mažesnės kaip 1,1 VRP* dydžio, t. y. 172,7 Eur (nuo 2023-01-01 1 VRP – 157 Eur).

Paprasčiausias būdas sužinoti, ar Jums priklauso socialinė pašalpa – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje SPIS (www.spis.lt) esančia Socialinės pašalpos skaičiuokle.

SVARBU. Iki 2023 m. rugsėjo 1 d. galioja nuostata, kad, nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, nuosavybės teise turimas turtas nevertinamas.

• būstas turi būti asmens, kuriam prašoma pritaikyti būstą, įstatymų nustatyta tvarka deklaruota ir faktinė nuolatinė gyvenamoji vieta;
• būsto savininkui nėra apribotos daiktinės teisės į būstą, išskyrus hipoteką;
• dėl būsto teisinio statuso nėra iškelta civilinė byla (dėl arešto, nuosavybės nustatymo ir t.t.)
• būsto savininkas arba bendro naudojimo patalpų savininkai sutinka, kad jam (jiems) priklausantis būstas arba atitinkamai bendro naudojimo patalpos būtų pritaikytos;
• būstas įregistruotas nekilnojamojo turto registre;
• naujos statybos būstas baigtas statyti ir teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas tinkamu naudoti;
• būstas nėra nuomojamas (išskyrus socialinį būstą).

Kreipiantis dėl piniginės socialinės paramos, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, patvirtintos formos prašymą-paraišką ir jos priedus, kurioje nurodo duomenis apie save ir bendrai gyvenančius asmenis, veiklos pobūdį, turimą turtą, gaunamas pajamas bei kitą piniginei socialinei paramai gauti būtiną informaciją.

Prie prašymo-paraiškos pridedamos bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pažymos apie pajamas, gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, arba jeigu pajamų šaltinis yra pasikeitęs, pajamas to mėnesio, nuo kurio prašoma skirti piniginę socialinę paramą.

Priklausomai nuo aplinkybių, kitas pažymas, reikalingas piniginei socialinei paramai skirti.

Prašymas-paraiška gali būti pateikti asmeniškai, paštu, elektroniniu būdu, kai valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga, arba per atstovą. Jeigu prašymas-paraiška siunčiamas paštu arba elektroniniu būdu, prie prašymo-paraiškos turi būti pridedamos visų reikiamų dokumentų kopijos, patvirtintos teisės aktų nustatyta tvarka.

Vaiko pinigai skiriami ir mokami kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiui vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpį), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 metai.

Atkreipiame dėmesį, kad Išmokų vaikams įstatyme nustatytas išmokos vaikui mokėjimas iki 23 metų, nes pagal Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymą (14 str. 6 d.) mokiniai, turintys labai didelių ir didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, bendrojo ugdymo mokyklose (klasėse), skirtose mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, gali mokytis iki 23 metų. Todėl, siekiant užtikrinti visiems vaikams vienodas sąlygas gauti vaiko pinigus iki jie baigs bendrojo ugdymo programą (t. y. įgis vidurinį išsilavinimą), išmoka vaikui mokama iki 23 metų.

    Asmuo ar atstovas Nustatytos formos prašymą pateikia prašymą asmens nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijai.

   Prašymas ir dokumentai gali būti pateikti asmeniškai atvykus į savivaldybės administraciją, socialinio darbuotojo ir (ar) savivaldybės administracijos darbuotojo elektroniniame įrenginyje juos skaitmenizuojant, paštu, elektroniniu paštu arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, jei valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama tokia elektroninė paslauga, per kurjerį arba atstovą.

   Kartu su prašymu yra teikiami šie dokumentai:

   • asmens su negalia pažymėjimo kopija;
   • asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija;
   • mokinio ar studento pažymėjimo kopija (teikia besimokantys asmenys);
   • išrašas ar jo kopija iš asmens medicininių dokumentų (Forma Nr. 027/a), jei neįgaliajam yra paskirtos dializės procedūros;
   • kita pareiškėjui svarbi informacija;
   • asmens ir atstovo, jeigu prašymą ir dokumentus teikia atstovas, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę arba Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje);
   • dokumentus, pagrindžiančius, kad asmeniui turi būti teikiamas prioritetas pagal Būsto pritaikymo asmeniui su negalia poreikio nustatymo, būsto pritaikymo ir finansavimo tvarkos aprašo 4.2–4.5 papunkčius;
   • Formą Nr. 027/a ar kitą gydytojo pažymą, jei kreipiamasi dėl pakartotinio būsto pritaikymo, kai asmeniui dėl pasikeitusios sveikatos būklės reikalingi papildomi būsto pritaikymo darbai;
   • laisvos formos rašytinį būsto savininko sutikimą leisti pritaikyti jam nuosavybės teise.
   • dokumentą, patvirtinantį asmens atstovavimo pagrindą (pavyzdžiui, gimimo liudijimą, teismo sprendimą (nutartį) kai asmens vardu prašymą teikia atstovas.

    Dokumentai (pažymos) socialinei pašalpai gauti:

   • asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (nereikia, kai prašymas–paraiška teikiama elektroniniu būdu);
   • prašymas–paraiška piniginei socialinei paramai gauti, o tais atvejais, kai kreipiamasi dėl papildomos socialinės pašalpos dalies skyrimo įsidarbinus – prašymas–paraiška skirti papildomą socialinės pašalpos dalį įsidarbinus;
   • pažyma apie 3 praėjusių mėnesių iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, pajamas (atskirais atvejais, pvz., praradus pajamų šaltinį arba atsiradus naujam, pasikeitus šeimos sudėčiai ir pan., mėnesio, nuo kurio prašoma skirti paramą, pajamas), jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų;
   • priklausomai nuo aplinkybių, gali būti teikiami ir kiti dokumentai (pažymos), reikalingi paramai skirti, jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui skiriama ir mokama 85,75 euro (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio) universali išmoka vaikui.

„Dažnai užduodami klausimai“ (www.spis.lt)

„Dažnai užduodami klausimai“ (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija)

Informaciją apie eiles valstybiniuose suaugusiųjų socialinės globos namuose galite rasti Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje www.ndt.lt arba Joniškio rajono savivaldybės interneto svetainėje www.joniskis.lt.

Laidojimo pašalpą moka Socialinės paramos ir sveikatos skyrius. Tai vienkartinė pašalpa mirusiojo laidojimui, todėl ir išmokama faktiškai laidojusiam asmeniui. Jos dydis – 320 €. Išmoka išmokama ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo kreipimosi. Platesnė informacija čia.

Įsigyti būstą, nuomojamą socialinio būsto nuomos sąlygomis, galimybės nėra.

Įsigyti būstą būtų galimybė, jeigu būtų perrašyta būsto nuomos sutartis, t. y. jeigu būstas būtų nuomojamas ne socialinio būsto nuomos sąlygomis. Būtina pažymėti tai, kad teisė įsigyti būstą atsirastų tik išgyvenimus jame ne trumpiau kaip 5 (penkerius) metus, ir tai, kad toks būstas galėtų būti parduodamas už rinkos kainą, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, Civiliniame kodekse nustatyta tvarka įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas.

Joniškio rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) socialinio būsto nuomininkai (asmenis ir šeimos), kuriems nuomojamas socialinis būstas ar kurie gauna būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją ir asmenis ir šeimos, įrašyti į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą privalo Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoti praėjusių kalendorinių metų turtą (įskaitant gautas pajamas). Deklaracijos (forma FR0001) turi būti pateiktos Valstybinei mokesčių inspekcijai iki einamųjų metų gegužės 1 dienos arba dėl svarbių priežasčių:

• ligos, kai asmuo gydomas stacionare;
• sužalojimo;
• nėštumo, likus 70 kalendorinių dienų iki gimdymo;
• gimdymo ir praėjus 56 kalendorinėms dienoms po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – 70 kalendorinių dienų);
• savivaldybės teritorijoje paskelbtos epidemijos;
• stichinės nelaimės arba nelaimingo atsitikimo;
• šeimos narių ar artimųjų giminaičių mirties, priežiūros ar slaugymo;
• sulaikymo, suėmimo, arešto atlikimo;
• Karo prievolės įstatyme nustatytų pareigų vykdymo;

iki einamųjų metų birželio 1 dienos, apie tai informavus Savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyrių (atvykus adresu Livonijos g. 4-1, Joniškis, I aukštas, 115 kab.) arba el. paštu arunas.adomaitis@joniskis.lt, pateikiant minėtas priežastis pagrindžiančius dokumentus.

Reikalavimai išdėstyti Joniškio rajono savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklėse, patvirtintose Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T-174.

Pagrindiniai saugotinų medžių ir krūmų kriterijai

Kriterijai, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, taip pat patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206.

Privačiame žemės sklype (ne miško žemėje) galima kirsti ar kitaip iš augimo vietos pašalinti be leidimo tuos želdinius, kurie nėra priskirti saugotiniems želdiniams.

Saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti be leidimo ar sprendimo galima, kai:

a) jie auga elektros tinklų, šilumos perdavimo tinklų, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) apsaugos zonose ir šiuos darbus atlieka, prieš darbų pradžią apie juos raštu informavę žemės, kurioje auga saugotini želdiniai, savininką ar valdytoją, elektros tinklus, šilumos tinklus, magistralinius dujotiekius ir naftotiekius (produktotiekius) eksploatuojantys asmenys ar jų įgalioti tretieji asmenys;

b) šiuos darbus reikia atlikti nedelsiant – dėl gamtinio, eismo ar kito įvykio pakitus saugotinų želdinių būklei, kai dėl to jie kelia pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams ar eismo saugumui. Šiuo atveju darbus atlikę asmenys per 3 darbo dienas privalo raštu informuoti savivaldybės vykdomąją instituciją, nurodydami saugotino želdinio vietą (adresą ar koordinates) ir pateikdami 3 nuotraukas, kuriose būtų užfiksuotas vaizdas prieš atliekant darbus ir iš skirtingų pusių užfiksuotas nukirstas, kitaip pašalintas iš augimo vietos ar intensyviai nugenėtas saugotinas želdinys.

Privačioje žemėje, kirsti, genėti, persodinti ar kitaip pašalinti saugotiną želdinį iš augimo vietos, galima tik gavus savivaldybės raštišką leidimą. Užpildyti prašymą leidimui gauti, galima atvykus į instituciją arba internetu.

Traktorius registruoti (teikti dokumentus) gali savininkai arba jų atstovai, turintys atstovavimą patvirtinančius dokumentus (įgaliojimus). Fizinio asmens išduotas atstovavimą patvirtinantis dokumentas (įgaliojimas) turi būti patvirtintas notaro, o juridinio asmens – vadovo parašu.

Traktoriai, eksploatuojami uždarose teritorijose ir nedalyvaujantys kelių eisme, gali būti neregistruojami.

Iš atsarginių dalių ir agregatų surinkti traktoriai, priekabos ir puspriekabės neregistruojamos.

Praradęs registravimo dokumentą ir (arba) valstybinio numerio ženklą, registruojantis asmuo papildomai pateikia raštišką paaiškinimą. Vietoj prarasto registravimo dokumento išduodamas naujas registracijos liudijimas. Veiksmai, atliekami išduodant naują valstybinio numerio ženklą ir (ar) naują registracijos liudijimą vietoj prarastų, laikomi registro duomenų keitimu. Prarasti registravimo dokumentai ir valstybinio numerio ženklai laikomi negaliojančiais nuo tos dienos, kai savivaldybės administracija gauna pranešimą apie jų praradimą.

Transporto priemonės savininko arba daiktinių teisių į transporto priemonę pasikeitimo atveju transporto priemonę įsigijęs asmuo registro duomenis turi pakeisti iki transporto priemonės  eksploatacijos pradžios, bet ne vėliau kaip per mėnesį nuo įsigijimo dienos.

Traktoriai registruojami nepriklausomai nuo traktoriaus savininko gyvenamosios vietos ar buveinės registravimo vietos. Įregistruojant kitos savivaldybės teritorijoje esantį traktorių arba keičiant jo registro duomenis, traktoriaus duomenis patikrina savivaldybės darbuotojas pagal traktoriaus buvimo vietą.

Visais registro duomenų keitimo atvejais registruojantis asmuo pateikia, galiojantį techninės apžiūros taloną. Jeigu apžiūra neatlikta, pirma atliekama techninė apžiūra.

Buvęs transporto priemonės savininkas turi pateikti savivaldybės administracijai nustatytos formos pranešimą apie parduotą transporto priemonę ar perleistas daiktines teises į ją.

Jeigu transporto priemonės savininkas numato transporto priemonės toliau neeksploatuoti, jis privalo kreiptis į savivaldybės administraciją pateikdamas nustatytos formos prašymą dėl transporto priemonės išregistravimo, taip pat pateikiamas registravimo dokumentas ir valstybinio numerio ženklas.