Dažniausiai užduodami klausimai

Jei vaiko tėvai nėra susituokę, tačiau tėvas pripažįsta tėvystę, jie abu turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl gimimo įregistravimo.

Asmenys dėl santuokos registravimo ar kitų civilinės metrikacijos paslaugų teikimo gali kreiptis į bet kurią civilinės metrikacijos įstaigą.

Užsienio valstybės pilietis privalo pateikti galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, savo valstybės kompetentingos institucijos išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad jo santuokai nėra kliūčių, gimimo liudijimą.

Užsienio valstybių išduoti dokumentai, išskyrus asmens tapatybės dokumentą, turi būti legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille) ir išversti į lietuvių kalbą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Jei ketinantis susituokti asmuo yra užsienio valstybės pilietis, išskyrus Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečius, taip pat turi būti pateikiamas jo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje prašymo įregistruoti santuoką pateikimo ir santuokos registravimo metu patvirtinantis dokumentas.

Pateikiant prašymą turite pristatyti visus reikiamus dokumentus.

Tikslus šios paslaugos pavadinimas – įtraukimas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą prie Joniškio savivaldybės. Į šią apskaitą ribotam terminui, jeigu jie nėra deklaravę gyvenamosios vietos, gali būti įtraukiami tik benamiai, taip pat asmenys, palikę vaikų globos namus ar šeimyną, atliekantys bausmę pataisos įstaigose ar laikomi tardymo izoliatoriuose, bei tie, kurie teismo sprendimu gydomi specializuotose psichikos sveikatos įstaigose, taip pat asmenys, kurie ne nuo jų priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos ir pateikia informaciją arba duomenis, pagrindžiančius jų ekonominius, socialius ar asmeninius interesus toje savivaldybėje.

Kiti asmenys turi deklaruoti faktinę gyvenamąją vietą.

Patalpos savininko (bendraturčio) prašymu galima. Jis negali prašyti panaikinti savo, sutuoktinio ir savo ar sutuoktinio nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų, išskyrus atvejus, kai vaikų gyvenamoji vieta teismo nustatyta su kitu sutuoktiniu.

Neužtenka. Jeigu deklaruojamas nepilnamečio išvykimas į užsienį, nepilnametis privalo turėti ir galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (Lietuvos Respublikos pasą arba asmens tapatybės kortelę).

Galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (Lietuvos Respublikos piliečio pasą arba asmens tapatybės kortelę). Deklaruojant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, reikia turėti ir vaiko gimimo liudijimą/gimimo akto įrašo išrašą ir/ar asmens tapatybės dokumentą (jei toks pagamintas).

Jeigu asmuo nėra būsto savininkas/bendraturtis reikia, kad kartu su asmeniu į deklaravimo įstaigą (savivaldybę ar seniūniją) atvyktų ir savininkas su savo asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu. Jeigu savininkas neturi galimybės kartu atvykti į deklaravimo įstaigą (savivaldybę/seniūniją), tokiu atveju asmuo gali pateikti savininko/bendraturčio sutikimą, kuris turi būti patvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka (notaro) arba pristatyti nuomos/panaudos sutartį.

Paslauga teikiama asmeniui tiesiogiai atvykus į deklaravimo įstaigą – seniūniją, kurios teritorijoje deklaruojama gyvenamoji vieta arba Administracinių ir viešųjų elektroninių paslaugų portale: www.epaslaugos.lt.

Taip, jeigu asmuo nėra būsto savininkas/bendraturtis, reikalingas savininko (bendraturčio) sutikimas. Jeigu turite nuomos/panaudos sutartį(registruotą registrų centre), kurioje būsto savininkas jau nurodė, kad galite gyventi jo būste, tuomet deklaravimo įstaigai (savivaldybei/seniūnijai) reikia pateikti nuomos/panaudos sutartį. Raštiško savininko leidimo Jums jau nebereikės. Raštiškas savininko sutikimas turi būti patvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka (notaro).

Socialinė parama – tai asmeniui arba šeimai teikiama pagalba siekiant garantuoti šalies standartus atitinkantį gyvenimo lygį. Socialinės paramos pagrindiniai tiksliai – mažinti skurdą, garantuoti, kad visi šalies gyventojai išvengtų socialinės atskirties, ypač kai jie neturi kitų socialinės apsaugos garantijų arba jos nepakankamos. Taigi, valstybė, suteikdama būstą socialinio būsto nuomos sąlygomis, suteikia paramą, t. y. lengvatą nuomojamam būstui, kad šią paramą gaunančiam asmeniui būtų garantuotas minimalus gyvenimo lygis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 5 punktu, už rinkos kainą gali būti parduodami savivaldybei nuosavybės teise priklausantys būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne trumpiau kaip 5 (penkerius) metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas. 

Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog įsigyti būstą, nuomojamą socialinio būsto nuomos sąlygomis, galimybės nėra. Visgi, įsigyti būstą būtų galimybė, jeigu būtų perrašyta būsto nuomos sutartis, t. y. jeigu būstas būtų nuomojamas ne socialinio būsto nuomos sąlygomis. Tačiau šiuo aspektu būtina pažymėti tai, kad teisė įsigyti būstą atsirastų tik išgyvenimus jame ne trumpiau kaip 5 (penkerius) metus. Būtina pažymėti ir tai, kad toks būstas galėtų būti parduodamas už rinkos kainą, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, Civiliniame kodekse nustatyta tvarka įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas.

Laidojimo pašalpą moka Socialinės paramos ir sveikatos skyrius. Tai vienkartinė pašalpa mirusiojo laidojimui, todėl ir išmokama faktiškai laidojusiam asmeniui. Jos dydis – 320 €. Išmoka išmokama ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo kreipimosi. Platesnė informacija čia.

Išmokos vaikams, socialinės pašalpos ir kompensacijos už kitą kurą yra mokamos už praėjusį mėnesį kiekvieną mėnesį nuo 15 iki 25 dienos.

Kiekvienam neįgaliam vaikui (asmeniui), kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, papildomai skiriama išmoka vaikui. Neįgaliam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis neįgalus vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų neįgaliam asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpį), nustatytam neįgalumo lygio arba 55 procentų ir mažesnio darbingumo lygio terminui, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 metai, yra skiriama ir mokama 50,47 Eur (1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio) išmoka per mėnesį. Atkreiptinas dėmesys, kad už tą patį vaiką papildomai skiriama ir mokama tik viena išmoka vaikui.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui skiriama ir mokama 85,75 euro (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio) universali išmoka vaikui.

„Dažnai užduodami klausimai“ (www.spis.lt)

„Dažnai užduodami klausimai“ (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija)

Taip. Prašymai teikiami prisijungus prie Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) svetainės adresu www.spis.lt.

Vienkartinė 8 bazinių socialinių išmokų dydžio (392 Eur) laidojimo pašalpa mokama mirus:
• Lietuvos Respublikos piliečiams;
• Lietuvos Respublikoje gyvenusiems užsieniečiams, turėjusiems Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje;
• Lietuvos Respublikoje gyvenusiems užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas kaip ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą;
• Lietuvos Respublikoje gyvenusiems užsieniečiams, kuriems buvo suteiktas prieglobstis arba laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje;
• Asmenims, kuriems vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais turi būti taikomas šis įstatymas;
• Lietuvos Respublikoje gyvenusiems užsieniečiams, kuriems buvo išduotas leidimas laikinai gyventi ir leista dirbti Lietuvos Respublikoje ir kurie iki mirties dirbo Lietuvos Respublikoje arba anksčiau dirbo ne trumpesnį kaip 6 mėnesių laikotarpį ir buvo įsiregistravę Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kaip bedarbiai;
• Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiams ir jų šeimos nariams, kuriems buvo išduoti dokumentai, patvirtinantys ar suteikiantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje;
• Lietuvos Respublikoje gyvenusiems užsieniečiams, kuriems buvo išduotas leidimas dirbti sezoninį darbą Lietuvos Respublikoje;
• Lietuvos Respublikoje gyvenusiems užsieniečiams, kuriems buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje kaip perkeltiems įmonės viduje;
• Lietuvos Respublikoje gyvenusiems Australijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos piliečiams ir jų šeimos nariams, kuriems buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje;
• Laidojimo pašalpa taip pat mokama, kai anksčiau minėtų asmenų vaikas gimsta negyvas;
• Laidojimo pašalpa nemokama, kai laidojama valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų lėšomis.

Vaiko pinigai skiriami ir mokami kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiui vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpį), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 metai.

Atkreipiame dėmesį, kad Išmokų vaikams įstatyme nustatytas išmokos vaikui mokėjimas iki 23 metų, nes pagal Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymą (14 str. 6 d.) mokiniai, turintys labai didelių ir didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, bendrojo ugdymo mokyklose (klasėse), skirtose mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, gali mokytis iki 23 metų. Todėl, siekiant užtikrinti visiems vaikams vienodas sąlygas gauti vaiko pinigus iki jie baigs bendrojo ugdymo programą (t. y. įgis vidurinį išsilavinimą), išmoka vaikui mokama iki 23 metų.

Dokumentai (pažymos) socialinei pašalpai gauti:

• asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (nereikia, kai prašymas–paraiška teikiama elektroniniu būdu);
• prašymas–paraiška piniginei socialinei paramai gauti, o tais atvejais, kai kreipiamasi dėl papildomos socialinės pašalpos dalies skyrimo įsidarbinus – prašymas–paraiška skirti papildomą socialinės pašalpos dalį įsidarbinus;
• pažyma apie 3 praėjusių mėnesių iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, pajamas (atskirais atvejais, pvz., praradus pajamų šaltinį arba atsiradus naujam, pasikeitus šeimos sudėčiai ir pan., mėnesio, nuo kurio prašoma skirti paramą, pajamas), jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų;
• priklausomai nuo aplinkybių, gali būti teikiami ir kiti dokumentai (pažymos), reikalingi paramai skirti, jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.

Pagrindiniai kriterijai gauti socialinę pašalpą yra šeimos (asmens) gaunamos pajamos.

Socialinė pašalpa skiriama, jeigu pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį, yra mažesnės kaip 1,1 VRP* dydžio, t. y. 172,7 Eur (nuo 2023-01-01 1 VRP – 157 Eur).

Paprasčiausias būdas sužinoti, ar Jums priklauso socialinė pašalpa – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje SPIS (www.spis.lt) esančia Socialinės pašalpos skaičiuokle.

SVARBU. Iki 2023 m. rugsėjo 1 d. galioja nuostata, kad, nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, nuosavybės teise turimas turtas nevertinamas.

Reikalavimai išdėstyti Joniškio rajono savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklėse, patvirtintose Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T-174.

Pagrindiniai saugotinų medžių ir krūmų kriterijai

Kriterijai, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, taip pat patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206.

Privačiame žemės sklype (ne miško žemėje) galima kirsti ar kitaip iš augimo vietos pašalinti be leidimo tuos želdinius, kurie nėra priskirti saugotiniems želdiniams.

Saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti be leidimo ar sprendimo galima, kai:

a) jie auga elektros tinklų, šilumos perdavimo tinklų, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) apsaugos zonose ir šiuos darbus atlieka, prieš darbų pradžią apie juos raštu informavę žemės, kurioje auga saugotini želdiniai, savininką ar valdytoją, elektros tinklus, šilumos tinklus, magistralinius dujotiekius ir naftotiekius (produktotiekius) eksploatuojantys asmenys ar jų įgalioti tretieji asmenys;

b) šiuos darbus reikia atlikti nedelsiant – dėl gamtinio, eismo ar kito įvykio pakitus saugotinų želdinių būklei, kai dėl to jie kelia pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams ar eismo saugumui. Šiuo atveju darbus atlikę asmenys per 3 darbo dienas privalo raštu informuoti savivaldybės vykdomąją instituciją, nurodydami saugotino želdinio vietą (adresą ar koordinates) ir pateikdami 3 nuotraukas, kuriose būtų užfiksuotas vaizdas prieš atliekant darbus ir iš skirtingų pusių užfiksuotas nukirstas, kitaip pašalintas iš augimo vietos ar intensyviai nugenėtas saugotinas želdinys.

Privačioje žemėje, kirsti, genėti, persodinti ar kitaip pašalinti saugotiną želdinį iš augimo vietos, galima tik gavus savivaldybės raštišką leidimą. Užpildyti prašymą leidimui gauti, galima atvykus į instituciją arba internetu.