Medžių kirtimas ir genėjimas pavasarį: ką būtina žinoti
2026-03-09
Sulaukę pirmųjų pavasario dienų, nemažai žmonių planuoja prie savo namų ar sodybų apgenėti medžius ar pašalinti nušalusius ir nebegyvybingus želdinius. Tokiais atvejais būtina prisiminti svarbiausias medžių genėjimo ir kirtimo taisykles.
Sulaukę pirmųjų pavasario dienų, nemažai žmonių planuoja prie savo namų ar sodybų apgenėti medžius ar pašalinti nušalusius ir nebegyvybingus želdinius. Tokiais atvejais būtina prisiminti svarbiausias medžių genėjimo ir kirtimo taisykles.
Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį, kad pagal šį įstatymą ne tik kertant, bet ir intensyviai genint – tai yra pašalinant daugiau nei 30 proc. lajos – saugotinus medžius ar krūmus būtina gauti savivaldybės leidimą.
Norint įsitikinti, ar privačiame žemės sklype augantis želdinys nėra priskirtas saugotinam, kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų pasitikrinti Vyriausybės patvirtintame kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, sąraše. Jame nurodyta, kokioje vietoje, kokios rūšies ir kokių skersmens bei aukščio parametrų želdiniai priskiriami saugotiniems.
Dėmesį reikia atkreipti ir į tai, kokia medžio rūšis, skersmuo, žemės, kurioje auga medis, paskirtį. Pavyzdžiui, žemės ūkio paskirties žemėje, kituose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose ir rekreacinio naudojimo žemės sklypuose privačioje žemėje saugotiniems priskiriami ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys, kai jų skersmuo 30 cm ir didesnis.
Kitos paskirties žemėje daugiabučių, bendrabučių, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose privačioje žemėje mieste saugotini 20 cm ir didesnio skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys. Ne mieste saugotini 30 cm ir didesnio skersmens šių rūšių medžiai.
Želdynų įstatyme numatyta, kad savivaldybė gali priimti sprendimą paskelbti saugotinais ir kitokius želdinius, neatitinkančius Vyriausybės patvirtintų kriterijų, todėl prieš šalinant ar intensyviai genint vertėtų pasikonsultuoti su savivaldybės specialistais.
Pagal Vyriausybės patvirtintus kriterijus drebulės, tuopos, tujos ir visos vaismedžių rūšys – nesaugotini, išskyrus kultūros paveldo objektų ar kultūros paveldo vietovių vertingąja savybe pripažintų želdynų ir želdynų teritorijose, kur bet kokių matmenų visų rūšių medžiai ir krūmai yra saugotini. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų išsiaiškinti, ar želdiniai nepaskelbti saugotinais savivaldybės sprendimu.
Kitas žingsnis – įsitikinti, ar planuojami šalinti ar kirsti želdiniai tikrai yra ne už gyventojui priklausančio sklypo ribų. Už neteisėtą nesaugotinų želdinių šalinimą taip pat numatyta administracinė atsakomybė.
Be baudos, už neteisėtai sunaikintą želdinį teks atlyginti padarytą žalą, kuri, priklausomai nuo medžio rūšies, siekia nuo 5 iki 20 eurų už kiekvieną nupjauto medžio kelmo skersmens centimetrą. Žalos suma, priklausomai nuo pašalinto medžio augimo vietos, gali būti padidinta iki kelių kartų.
Želdinių atkuriamosios vertės įkainiai
Dėl leidimo kirsti ar intensyviai genėti saugotiną želdinį individualaus namo savininkas, daugiabučio bendrija ar namą administruojanti įmonė turi kreiptis į savivaldybę. Savivaldybė leidimus išduoda vadovaudamasi Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 13 str. ir Joniškio rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėmis. Leidimo kirsti saugotiną želdinį nereikia, kai tai būtina padaryti nedelsiant dėl audros, eismo ar kito įvykio pakitus jų būklei ir kilus pavojui gyventojams, jų turtui, statiniams, eismo saugumui.
Tokiu atveju darbus atlikę asmenys per 3 darbo dienas privalo raštu informuoti savivaldybės vykdomąją instituciją, nurodydami saugotino želdinio vietą (adresą ar koordinates) ir pateikdami 3 nuotraukas, kuriose būtų užfiksuotas vaizdas prieš atliekant darbus, ir iš skirtingų pusių užfiksuotas nukirstas, kitaip pašalintas iš augimo vietos ar intensyviai nugenėtas saugotinas želdinys.
Paprastai medžių genėti nereikia. Tačiau tai būtina daryti užtikrinant žmonių, turto ar eismo saugumą, norint išsaugoti biologinę medžių vertę, šalinant kenkėjų ar ligų pažeistas medžių dalis.
Dar keletas paktinių patarimų. Genint šakos pjaunamos trimis pjūviais: pirmas pjūvis daromas šakos apačioje 25–30 cm nuo stiebo. Įpjaunama ketvirtadalis šakos. Antras pjūvis daromas iš viršaus 5 cm nuo apatinio pjūvio šakos pusėje – šaka nupjaunama pilnai. Trečiu pjūviu iš apačios nupjaunama likusi šakos dalis. Paskutinis šakos pjūvis turi būti ne lygiagretus stiebui, bet statmenas pjaunamai šakai ir nepažeisti stiebo medienos.
Genint medžius, negalima naudoti lipimo nagių. Negalima medžių nustuobrinti, nupjaunant pagrindinį medžio stiebą – tai sukelia medžio puvinį.
Primename, kad intensyviausiu laukinių paukščių veisimosi laikotarpiu, nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d., galioja draudimas kirsti ir genėti medžius, kurie priskiriami saugotiniems medžiams. Šį draudimą nustato Želdynų įstatymas.
Išsamesnę informaciją apie medžių kirtimą, pašalinimą iš augimo vietos ar intensyvų genėjimą bei prašymų teikimo tvarką teikia Joniškio rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius, tel. +370 690 12 399, el. p. dovile.rudnickiene@joniskis.lt.
Detalesnę informaciją apie tinkamą želdinių genėjimą rasite Europos medžių genėjimo standarte, Europos medžio kamienų ir lajos sutvirtinimo standarte, medžių priežiūros rekomendacijose, specialioje Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos parengtoje atmintinėje.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Joniškio rajono savivaldybės administracijos informacija
