Gataučių seniūnija

GATAUČIŲ SENIŪNIJA

Kontaktai, seniūnaitijos

Seniūnijos centras – Gataučių kaimas

GEOGRAFIJA

Gataučių seniūnijos centras – Gataučiai. Kaimas 11 km. į pietvakarius nuo Joniškio, prie kelio A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas. Didesnės gyvenvietės – Gataučiai, Jauniūnai, Stupurai, Mekiai.

ISTORIJA

1952 m. įsteigtas Joniškio rajono Gataučių apylinkės Darbo žmonių deputatų vykdomasis komitetas. 1981 m. pavadinimas pakeistas į Gataučių apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomąjį komitetą. 1990 m. įstaiga pavadinta Joniškio rajono Gataučių apylinkės viršaitis. 1995 m. Joniškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu vietoj Gataučių apylinkės viršaičio pareigybės įsteigta Gataučių seniūno pareigybė. 2000 metais įkurta Gataučių seniūnija.

ĮŽYMŪS ŽMONĖS

Marcė Katiliūtė (1912-1937) – dailininkė grafikė. Jos tėviškė Vaizgučių kaime. Dailininkė dirbo akvarelės, temperos, aliejinės tapybos, bet daugiausia – grafikos srityje.

Steponas Čiuberkis – agronomas, habilituotų mokslų daktaras, profesorius. Gimė1937 m. Rubežninkų kaime. Mokslinio darbo kryptis – piktžolių biologija, jų naikinimas agrotechninėmis ir cheminėmis priemonėmis.

Naftalis Fridmanas – advokatas, visuomenės veikėjas, vienas žymiausių kovotojų dėl žydų emancipacijos. Gimė 1863 m. Juodžių dvare. 1920 m. išrinktas į Lietuvių steigiamąjį seimą. Buvo seimo sekretorius, Žemės reformos komisijos narys, Darbo apsaugos komisijos narys ir žydų tautos tarybos narys

Antanas Lengvenis – liaudies skulptorius, dievadirbys. Gimė 1850 m. Niūraičių kaime. Joniškio valsčiaus kapinėse ir koplyčiose yra daugiausiai Antano Lengvenio išdrožtų Nukryžiuotųjų.

Juozapas Žiogas – kunigas, archeologas. Gimė 1868 m. Rubežninkų kaime. Baigęs žemaičių dvasinę seminariją, kunigavo įvairiose vietose. Daug jėgų ir energijos Juozapas Žiogas skyrė archeologinių paminklų tyrinėjimui, kraštotyrai. Aprašinėdamas atskirus archeologinius paminklus, jis pateikė su jais susijusių padavimų, pasakojimų, vietovardžių. Mirė 1935 m. palaidotas Rudiškių bažnyčios šventoriuje.

Algirdas Juozas Motuzas – gimęs 1943 m. Juodžių kaime. Žinomas mokslininkas dirvožemininkas.

Antanas Saulaitis – pirmasis žurnalo „Skautų aidas“ redaktorius, skautų organizacijos įkūrėjas ir vadas, vėliau prezidento Antano Smetonos sekretorius. Gimė 1900 m. Jauniūnų kaime.

LANKYTINOS VIETOS

• Saulės mūšio pergalės įamžinimo memorialinis kompleksas Jauniūnų k., Saulės mūšio g. 2A. 1236 m. rugsėjo 22 d. mūšyje, istorinėje Saulės žemėje, buvo pasiekta Europinės reikšmės pergalė, kuri jau tada įrašė Lietuvą į Europos istoriją ir atvėrė kelius Lietuvos valstybės įsitvirtinimui. Tai pirmoji tokia ryški pergalė per 250 metų trukusį Lietuvos karą su Kryžiuočių bei Kalavijuočių ordinais ir Aukso Orda. Saulės mūšio pergalė primena tūkstantmečius skaičiuojančią laisvės kovų istoriją.
• Ivoškių Šv. Jono Nepomuko koplyčia – pastatyta XVIII a. Ivoškių kaimo kapinaitėse. Pasiekiama iš Gataučių, nuo plento A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas pasukus keliu 1618 Gataučiai–Stupurai, Ivoškių k. 6. Koplyčia yra Joniškio rajono „Piligrimų kelio“ maršruto objektas (yra informacinė lenta).
• Saulėtųjų naktų šimtametė sodyba, Gataučių k., Rygos g. 12A, kadaise buvusi pašto stotis-užeiga, įkurta 1910 m. . Stotis tarnavo Ryga- Karaliaučius (dabar Kaliningradas) arklių pašto keliui. Dabar sodyboje veikia kempingas-stovyklavietė, pritaikyta poilsiui, šventėms ar piknikui. Saulėtųjų naktų sodyboje neapsieinama ir be įvairių edukacijų, dirbtuvių ir vaikų stovyklų. Sodyboje nakvynę randa ir piligrimai keliaujantys Šv. Jokūbo keliu.

GYVENVIETĖS

Barysiai, Dargiai, Daugalaičiai, Eglynlaukis, Gataučiai, Gedvainiai, Ivoškiai, Jaučiūnai, Jauniūnai, Juodžiai, Kipštai, Lydekiai, Mekiai, Mingėliai, Niūraičiai, Poškai, Priešginiai, Rubežninkai, Stripeikiai, Stupurai, Vaizgučiai, Vanagai, Vidginiai.