Joniškio rajono savivaldybė
2019 m. rugpjūčio 21 d., trečiadienis
Biudžetinė įstaiga
Joniškio rajono savivaldybės
administracija
Duomenys kaupiami
Juridinių asmenų registre
Kodas 288712070
Livonijos g. 4, 84124 Joniškis
Tel. (8 426) 69 140
Faks. (8 426) 69 143
El. p. savivaldybe@joniskis.lt
Satkūnų seniūnija
   

SATKŪNŲ SENIŪNIJA

Kontaktai, seniūnaitijos

Seniūnijos plotas: 10015 ha, t.sk. žemės ūkio naudmenos sudaro 9046 ha, miško – 242 ha, vandens telkinių – 168 ha. Seniūnijoje yra 28 kaimai, juose gyvena 1300 gyventojų.

Didesnės gyvenvietės: Daunoriškė, Drąsutaičiai, Plikiškiai, Satkūnai.

HERBAS

Patvirtintas Lietuvos Respublikos Prezidento 2009 m. liepos 24 d. dekretu Nr. 1K-59. Herbo projektą parengė garsus dailininkas, Joniškio garbės pilietis, Juozas Galkus. Herbe vaizduojami sidabriniai elnio ragai, kurių centre – auksinis dobilo lapas. Mėlyna skydo spalva heraldikoje reiškia ištikimybę, dieviškąją išmintį, pastovumą ir sąžiningumą. Ragai simbolizuoja gyvybę, o dobilas vienybę.

APIE SENIŪNIJĄ

Seniūnijoje yra Kriukų pagrindinės mokyklos Kalvių filialas, Daunoravos, Plikiškių, Satkūnų bibliotekos, šiuose kaimuose veikia ir medicinos punktai. Seniūnijos teritorijoje yra 4 kaimo bendruomenės – Drąsutaičių, Daunoravos, Satkūnų kaimo bendruomenė „Gija“ ir Plikiškių kaimo bendruomenė „Šaltinis“. Jos glaudžiai bendrabarbiauja seniūnijos tradicinėse šventėse „Pabūkime kartu“, „šv.Martinjono atlaidai“, „Joninės“.

Seniūnijos teritorijoje yra 7 seniūnaitijos: Daunoravos, Drąsutaičių, Milvydžių, Pročiūnų, Plikiškių, Satkūnų ir Tautginių.

GEOGRAFIJA

Satkūnų seniūnija yra centrinėje Joniškio rajono dalyje. Iki rajono centro 5 km pasienio ruožas, 24 km siena su Latvijos respublika, kaimyniniu Jelgavos rajonu. Seniūnijos teritoriją kerta krašto valstybinės reikšmės kelias Ryga–Kaliningradas, naftotiekis Biržai–Mažeikiai, geležinkelio ruožas Ryga–Šiauliai.

ISTORIJA

Satkūnų apylinkėse gyventa nuo seno. Tai liudija archeologijos paminklai – senkapiai, kurių seniūnijos teritorijoje yra keturi. Rašytiniuose šaltiniuose vietovės vardas, kaip dvaro pavadinimas, pirmą kartą minimas 1585 m. 1658 m. dvarui jau priklausė ir to paties pavadinimo kaimas su 50 gyventojų. 1795 m. Satkūnų dvare dirbo 47 samdiniai. Apylinkių derlingose žemėse kūrėsi dvarai. Pažymėtinas Daunoravos dvaras, kurį 19 a. pirmoje pusėje sudarė 17 pastatų, tvenkinys, užveistas parkas. 18 a. minima Paaudruvės dvaro sodyba su parku ir sodu, kalve ir kitais statiniais. Dvarų savininkai keitėsi. Paskutiniu Satkūnų ir Kalvių dvarų savininku buvo V. Komaras. Jam valdant, Satkūnuose veikė pradžios mokykla. Buvo ir vėjinis malūnas, kuris 1972 metais sudegė. 1985 metais buvo pradėtas statyti Satkūnų seniūnijos naujas administracinis pastatas.

ŽMONĖS

Povilas Mataitis (g. 1933 m. birželio 26 d. Drąsutaičių k., Joniškio r.) – folkloro žinovas, režisierius, pedagogas, dirigentas, folklorinių ansamblių sąjūdžio Lietuvoje pradininkas, folkloro teatro žandro kūrėjas, Lietuvos folkloro teatro organizatorius ir vadovas, valstybinės premijos laureatas (1988 m.), apdovanotas LDK Gedimino ordino medaliu (1998 m.), Joniškio garbės pilietis, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas (2010 m.).

Baigęs Lietuvos valst. konservatorijos choro dirigavimo specialybę bei stažuotę Peterburgo N.Rimskio-Korsakovo konvervatorijoje, P. Mataitis kurį laiką dėstė dirigavimą J. Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje, dirbo „Vagos“ leidyklos muzikinės literatūros redakcijos vedėju, 1985-1990 m. dėstė Muzikos akademijoje, 1990-1993 m. – Vilniaus universitete. 

Eduardas Gutauskas (1937–2001) – solistas. 1970 m., baigęs konservatoriją, E. Gutauskas dirbo Vilniaus akademiniame operos ir baleto teatre. 1974 m. stažavosi Tbilisio konservatorijoje. 1980 m. už nuopelnus vystant lietuvių tarybinį meną ir aktyvią visuomeninę veiklą Eduardui Gutauskui buvo suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio artisto garbės vardas.

PAMINKLAI, LANKYTINOS VIETOS

Latvijos pasienyje XVII a. pradžioje iš raudonų plytų pastatyta Milvydžių koplyčia, kurią supa vaizdingos kapinės. Paaudruvės ir Daunoravos dvarai. Daunoravos dvarą 1854-1855 m. statė grafas Keizerlingas. Iš jo pastatytų 17 pastatų išliko 3, sumūryti iš lauko akmenų, apgriuvę dvaro rūmai. Taip pat išliko kai kurie parko fragmentai su augančiais vietinės kilmės medžiais. Satkūnų dvaras – privati nuosavybė. Šalia dvaro taip pat yra išlikę dvaro ūkiniai pastatai, parkas.

Kitos žymesnės lankytinos vietos – Satkūnų miške esantis paslaptingas pinigų kalnas ir Napoleono akmuo, menantis Napoleono armijos traukimąsi. Daunoravos miške įrengta autentiška žeminė, pastatytas paminklas, įamžinantis ginkluotą pasipriešinimą sovietinei okupacijai. 1989-1991 m. Joniškio rajono partizaninio judėjimo dalyvių palaikai buvo perlaidoti ir jų atminimas įamžintas keliose vietose, viena iš jų – Viganių miške. Vaineikių kaime yra Gumbuotasis ąžuolas, kurio skersmuo – 1,9 m, aukštis – 28 m. 1987 m. jis priskirtas prie respublikinės reikšmės gamtos paminklų.

VERSLAS

Satkūnų seniūnija – intensyvios žemdirbystės kraštas su jame gyvenančiais darbščiais žmonėmis. Ariama žemė yra gana derlinga, įvertinta 50-čia ekonominių balų. 92 proc. seniūnijos žemių nusausinta drenažu. Seniūnijoje yra 110 ūkininkų, kurie aktyviai užsiima žemės ūkio veikla, daugiausia augalininkyste.

UAB „Drąsutaičiai“, UAB „IDAVANG Kepaliai“, UAB „Šiaurės Vilkas” Kulpių ŽŪB grūdų priėmimo punktas, IĮ „Kerdara“ (gaminiai iš medienos), Joniškio rajono valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Pagrindinė žemės ūkio bendrovių veikla – augalininkystė ir gyvulininkystė.

GYVENVIETĖS

Butaučiai, Daunorava, Daunoriškė, Drąsutaičiai, Girdžiūnai, Girminiai, Gudaičiai, Kalviai, Kuiseliai, Kuisiai, Kulpiai, Linkaičiai, Medikuičiai, Milvydžiai, Mitkūnai, Nartaučiai, Paberžiai, Paudruvė, Platoniai, Plikiškiai, Pročiūnai I, Pročiūnai II, Satkūnai, Sidabrynė I, Sidabrynė II, Spirakiai, Svirpliai, Šarkiai, Šileliai, Tautginiai, Treigiai, Vaineikiai.

Į viršų      AtgalSpausdinimo versijaPaskutinis atnaujinimas: 2016-08-08 13:15:14