Joniškio rajono savivaldybė
2017 m. kovo 30 d., ketvirtadienis
Biudžetinė įstaiga
Joniškio rajono savivaldybės
administracija
Duomenys kaupiami
Juridinių asmenų registre
Kodas 288712070
Livonijos g. 4, 84124 Joniškis
Tel. (8 426) 69 140
Faks. (8 426) 69 143
El. p. savivaldybe@joniskis.lt
Savaitės aktualijų Briuselyje apžvalga, įvykiai gegužės 3-7 d.

• Heiveringo savivaldybė ieško partnerių kovai su nusikalstamumu • Milieu-Tamarack konsorciumas siūlo tapti naujos „Regionų sveikatos grupės“ dalyviais • Gamtos išteklių komisijos posėdis atkaklių diskusijų apie bendrąją žemės ūkio politiką vieta • Aplinkos, klimato kaitos ir energetikos komisijos posėdis • Regionų komiteto nariai nesutaria dėl nuomonės, ko pasimokyta iš krizės ir kaip vertinti finansų priežiūrą • Regionų komiteto nariai nesutaria dėl nuomonės, ko pasimokyta iš krizės ir kaip vertinti finansų priežiūrą • Merų pakto renginio aktualijos • Regionai ir miestai gaus papildomą Europos Sąjungos finansavimą energetikos projektams• Įkvepiantis žaliosios Europos sostinės Stokholmo pavyzdys

INICIATYVOS IR KVIETIMAI DALYVAUTIHeiveringo savivaldybė ieško partnerių kovai su nusikalstamumu Heiveringo savivaldybė (Londonas) ieško partnerių dalyvauti konkurse Europos Komisijos Prevencijos ir kovos su nusikalstamumu programos finansavimui gauti. Programa finansuoja projektus, skatinančius pastangų koordinavimą kovojant su nusikalstamumu bei stiprinant paramą ir apsaugą nusikaltimų aukoms. Heiveringo savivaldybė teiks paraišką paramai gauti pagal kvietimą „Radikalizmas, skatinantis terorizmą, ir terorizmo aukų vaidmuo radikalizmo prevencijai“. Galutinė paraiškų pateikimo data - 2010 m. birželio 18 d., bendra paramos suma - apie 2 milijonai eurų. Heiveringo savivaldybė numato projektą, kurio tikslas - plėtoti ryšius tarp teisėsaugos specialistų (įskaitant kovos su terorizmu ir vietos policijos pareigūnus) ir vietos verslo atstovų skirtingose Europos šalyse bei keistis gerąja praktika. Daugiau informacijos apie rengiamą projektą rasite priede HAVERING.doc. Daugiau informacijos anglų kalba apie Prevencijos ir kovos su nusikalstamumu programą rasite adresu MILLEU-TAMARACK.doc bei teiraujantis adresu tamsin.rose@gmail.com NAUJIENOS IŠ REGIONŲ KOMITETOGamtos išteklių komisijos posėdis - atkaklių diskusijų apie bendrąją žemės ūkio politiką vieta 2010 m. gegužės 3 d. vykusiame Regionų komiteto Gamtos išteklių komisijos (NAT) posėdyje svarstytas nuomonės projektas „Integruotos jūros politikos formavimas siekiant geresnio Viduržemio jūros regiono valdymo“ ir nuomonės savo iniciatyva projektas „Dėl Bendrosios žemės ūkio politikos ateities po 2013 m.“ Pastarosios nuomonės svarstymui buvo pateiktas rekordinis - net 94 pataisymų skaičius. Posėdyje buvo pritarta 2010 m. NAT komisijos darbo programai. Svarstant integruotos jūrinės politikos formavimo klausimą buvo atkreiptas dėmesys į jūros erdvės valdymo, bendros integruoto jūros valdymo priemonių, jūrų erdvės planavimo, pakrančių rajonų ir salų valdymo, saugesnės ir apsaugotos jūrų erdvės problemų sprendimus. Svarstant Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateities po 2013 m. klausimą akcentuota pagrindinė jos funkcija - ES gyventojų aprūpinimas maistu, jos naudingumo aspektas ir permainų būtinumas. Pasak pranešėjo, pirmumas turi būti teikiamas užimtumo didinimui ir tinkamam teritorijos (žemės ūkio naudmenų) naudojimui. Pastebėtas būtinumas pasirinkti mažiausiai žalos darančias gamybos sritis. Kaimo plėtros klausimai atskirai nebuvo pateikti, tik keletas užuominų, kurios leido suprasti, kad kaimo plėtra yra tik priedėlis prie BŽŪP. Buvo akcentuota, jog BŽŪP pagrindinį dėmesį turi skirti žemės ūkiui. Aiškiai pasisakyta už BŽŪP finansuojamų trečios krypties (amatai, turizmas, paslaugos gyventojams) ir ketvirtosios krypties (programos LEADER) priemonių perkėlimą į regioninę ir sanglaudos politiką (ERPF programos). RK pateiktoje nuomonėje teigiama, kad RK abejoja, ar tikslinga išsaugoti du bendrosios žemės ūkio politikos ramsčius. Viename iš interviu (2009 m. rugsėjis) Lietuvos Žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius yra pateikęs tokią nuomonę: „Pasisakome už tai, kad ir ateityje bendrąją žemės ūkio politiką sudarytų dvi dabar veikiančios priemonių grupės, kurias įprasta vadinti ramsčiais. BŽŪP I-ąjį ramstį sudaro rinkos reguliavimo priemonės ir tiesioginės išmokos, o II-ąjį - kaimo plėtros politika. Pastaroji ir toliau turėtų išlikti kaip savarankiška BŽŪ politika, o ne kaip sudėtinė kitų ES struktūrinių fondų (Europos socialinio - Sanglaudos fondo ar Europos regioninės plėtros fondo) dalis. Tokiu atveju kiltų grėsmė, kad BŽŪP II-asis ramstis gali tiesiog pradingti, paskęsti kituose ES struktūriniuose fonduose, o kaimo vietovių infrastruktūrai, atnaujinimui gali nebebūti skiriama pakankamai paramos“. (Plačiau apie tai rasite http://ukioklubas.lt/lietuvos-siekiai-kuriant-europos-sajungos-bendraja-zemes-ukio-politika-po-2013-metu/) Vokietijos atstovai, kalbėję posėdyje, neturėjo bendros nuomonės, vieni palaikė dviejų, kiti - vieno ramsčio būsimąją BŽŪP. Švedijos delegacijos vardu kalbėjusi politikė (Mona-Lisa Norrman) pasisakė, kad jų delegacija balsuos prieš visą siūlomą nuomonę, nes nesutinka su šios nuomonės pagrindiniais teiginiais. Joje, pasak politikės, nėra tinkamų aplinkosaugos išsaugojimo politikos principų, bioįvairovės išsaugojimo klausimų, nėra žemės ūkio politikos sąsajų su regionine politika. Lenkijos vietos politikai kritikavo BŽŪP atskyrimą nuo ar jos netinkamai pateiktą derinimą su kaimo plėtros politika. Kaimo plėtra, pasak lenkų politikų, yra per daug integruota su BŽŪP - resursais, ištekliais, energetika, kaštais - todėl jų dirbtinis atskyrimo išlaikymas ateityje gali būti nenaudingas. Jungtinės Karalystės (Velso) atstovai pritarė, kad BŽŪP turi rūpintis žemės ūkio produktų gamybos gausinimu, bet suabejojo abiejų ramsčių sujungimu, nes tai Velso žemdirbiams gali būti nenaudinga. Susirinkimo dalyviai iš įvairių šalių pastebėjo, kad beveik pranykusi riba tarp kaimo ir ne kaimo vietovių, tarp miesto ir priemiesčio teritorijų, ir tai neleidžia laikytis mechaninio ramsčių atskyrimo principo, tai yra, negalima atskirti kaimo plėtros politiką nuo Bendrosios žemės ūkio politikos, kaip ir negalima atskirti jų finansavimo. Olandijos atstovai rėmėsi atsakingo už regioninę politiką komisaro J. Hahno nuomone, kad sanglaudos politika yra ateities ir integravimo politika, galinti padėti išspręsti šią segmentaciją tarp pirmojo ir antrojo ramsčio. Dauguma pataisymų, kuriuose buvo siūlyta išlaikyti abiejų ramsčių ateityje atskyrimą, buvo atmesti. Pataisymų svarstymas užtruko tris valandas. Posėdyje dalyvavo Lietuvos delegacijos RK nariai - Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos narys Vytas Aputis. Posėdį stebėjo LSA atstovas Briuselyje Povilas Kuprys.Aplinkos, klimato kaitos ir energetikos komisijos posėdis 2010 m. balandžio 30 d. vykusiame Regionų komiteto Aplinkos, klimato kaitos ir energijos komisijos (ENVE) posėdyje svarstyta nuomonė dėl „ES tarptautinės biologinės įvairovės po 2010 m.“ ir perspektyvinė nuomonė „Vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo būsimoje aplinkos politikoje“. Svarstant ES tarptautinės biologinės įvairovės nuomonę buvo pastebėta, kad biologinės įvairovės klausimai nepaiso valstybių sienų. Buvo pritarta siūlyti Europos Komisijai apsvarstyti galimybę Regionų komitetui tapti ES delegacijos stebėtoju biologinės konvencijos šalių konferencijoje, kuri organizuojama šių metų gale Japonijoje. Pastebėta, kad norint pasiekti užsibrėžtus tikslus, dabartinių biudžeto asignavimų biologinės įvairovės apsaugai nepakanka. RK ragina iš esmės padidinti finansavimą šiai prioritetinei veiklos sričiai 2013-2020 m. (2010 metus Jungtinės tautos paskelbė Biologinės įvairovės metais). Pasak kalbėtojų, didžiausias pavojus pasaulio įvairovės nykimui yra nuolatos augančios žmogaus vartotojiškos elgsenos apimtys. Kita blogybė - subsidijų teikimas veikloms, kurios skatina vartotojiškumą. Problematiška ir tai, kad daugybė žmonių ES net nežino termino įvairovė ir neišmano nesugrąžinamų jos kitimo pasekmių. Todėl savivaldybėms ir regionams atsiveria plačios veiklos galimybės šioje srityje. Svarstant Vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį būsimoje aplinkos politikoje pageidauta, kad atliekant Šeštosios Aplinkos veiksmų programos (AVP) vertinimą ir rengiant Septintąją AVP vietos ir regionų valdžios institucijos Aplinkos veiksmų programos (AVP) kūrime dalyvautų kaip lygiavertės partnerės. Siūlyta, kad aplinkos apsaugos veiklą reiktų koordinuoti savivaldybių ir regionų lygmenyje, rasti atitinkamas sąsajas su kitomis strategijomis, kurias rengia EP ir šalių narių vyriausybės. Pasisakiusieji nariai taip pat pastebėjo, kad kai kurių šalių nacionaliniai aplinkosaugos įstatymai nedera su savivaldybių interesais (pvz., Lenkijoje): neretai juose numatomi nelankstūs energijos taupymo, atsinaujinančios energijos ir pastatų šildymo bei modernizavimo sričių įstatymai, kurie prasilenkia su savivaldybių interesais ir siekiais. Posėdžio metu taip pat buvo pristatyta Briuselio regiono aplinkos apsaugos strategija ir Briuselio aplinkosaugos institucijų pasirengimo Belgijos pirmininkavimui ES eiga. Pranešime buvo pažymėta, jog šis pasirengimas gali būti sudėtingas vietinės valdžios atstovams (regionams ir savivaldybėms), nes šiuo metu Belgija neturi federalinės (centrinės) vyriausybės. ENVE nariai posėdžio metu taip pat patvirtino 2010 m. ENVE komisijos darbo programą. Posėdžio dalyviai nutarė, kad išvažiuojamasis ENVE posėdis vyks lapkričio mėnesį Sardinijoje (Italija). Komisijos pirmininkas paragino RK narius aktyviai dalyvauti gegužės 4 d. vykstančiame Merų pakto renginyje. Posėdyje dalyvavo Lietuvos delegacijos RK nariai - Panevėžio apskrities viršininkas Viktoras Trofimovas, Šiaulių m. savivaldybės mero pavaduotoja Daiva Matonienė, Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis. Posėdį stebėjo LSA atstovas Briuselyje Povilas Kuprys.Regionų komiteto nariai nesutaria dėl nuomonės, ko pasimokyta iš krizės ir kaip vertinti finansų priežiūrą 2010 m. gegužės 5 d. vykusiam Regionų komiteto Ekonominės ir socialinės politikos komisijos (ECOS) posėdžiui pirmininkavo Lietuvos delegacijos RK vadovas, Zarasų rajono sav. meras Arnoldas Abramavičius. ECOS posėdyje svarstyta nuomonė savo iniciatyva „Ko pasimokyta iš finansų krizės finansų priežiūros ir viešųjų finansų srityje" bei buvo planuojama diskutuoti dėl dviejų dokumentų: dėl RK nuomonės apie EK Žaliąsias knygas „Verslo registrų sąveika“ bei „Privačiųjų ir viešųjų investicijų telkimas ekonomikai gaivinti ir ilgalaikiams struktūriniams pokyčiams skatinti. Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės plėtojimas.“ Svarstant klausimą „Ko pasimokyta iš finansų krizės finansų priežiūros ir viešųjų finansų srityje“ pastebėta, kad finansų sektoriaus padėtis išlieka sudėtinga, o protekcionizmo ir „savanaudiškos politikos“ pavojus ne tik nepašalintas, bet netgi auga. Vėliau, svarstant pataisymus, nuomonės projekte naudoti terminai ,,savanaudiškos politikos“, „didysis nuosmukis“, „didžioji depresija“ buvo atmesti. Komiteto nariai aptarė finansų sektoriaus priežiūros ir reguliavimo sistemas ir išreiškė nuomonę, kad investiciniams bankams būtų galima suteikti daugiau veiksmų laisvės, tačiau bet kuriuo atveju jiems turėtų būti uždrausti sandoriai savo sąskaita ir jų pačių aktyvaus investavimo fondai, kad nekiltų prieštaravimų sudarant sandorius kliento sąskaita. Taip pat buvo paraginta uždrausti šešėlinių bankų (paskolas superkantys ir perparduodantys bankai) steigimą. Vokietijos vietos politikai išreiškė nuomonę, kad nemažai šalių vyriausybių yra pačios kaltos dėl susidariusios padėties, nes jos nesistengė valdyti rizikos kapitalo priemonių. Pasisakiusieji politikai siūlė stiprinti viešąjį sektorių, kreditavimo sąlygų sugriežtinimą, RK nariai primygtinai rekomendavo valstybių narių vyriausybėms biudžeto konsolidavimo neužkrauti ant vietos ir regionų valdžios institucijų pečių. Taip pat buvo išreikšta nuomonė, kad neteisinga būtų ES plačiu mastu atsisakyti vietinių taupomųjų bankų ir kredito įstaigų. Svarstant pakeitimus (viso jų pateikta 81) vyko atkaklūs ginčai ir debatai, kurie pademonstravo šios problemos svarbą ir sudėtingumą, prieštaravimus ir net nesutarimus. Didžioji dalis nuomonės projekto pakeitimų priimta ar atmesta vieno ar dviejų balsų skirtumu. Balsuojant už visą apsvarstytą nuomonę, ji buvo atmesta 1 balso persvara (16 prieš ir 15 už). Tai retas RK istorijoje atvejis, sukėlęs daug diskusijų. Susirinkimo pabaigoje dalis RK narių (12) paprašė patikrinti susirinkimo kvorumą salėje. Kvorumo nebuvo ir susirinkimas turėjo baigti darbą be jokios galimybės svarstyti kitus klausimus. Susirinkime nesant kvorumo, negalima buvo net persvarstyti naują šios nuomonės svarstymo tvarką: skirti naują pranešėją, rengti naują pranešimą, atidėti nuomonės svarstymą kitam posėdžiui. Susirinkimo pradžioje, esant kvorumui, RK nariai pritarė 2010 m. ECOS komisijos darbo programai bei buvo aptarti pasiūlymai dėl išvažiuojamų ECOS komisijų posėdžių vietų antrajame 2010 m. pusmetyje ir pritarta, kad jie vyks Maltoje, Olandijoje bei Helsinkio regione. Kitas ECOS komisijos posėdis numatytas birželio 22 d. Kavaloje (Graikija), nors suabejota galimybe surengti šį posėdį dėl šiuo metu ten vykstančių streikų. Svarstomų nuomonių pataisymų teikimo galutinė data - birželio 2 d. Susirinkime dalyvavo Lietuvos delegacijos RK nariai - Kauno m. sav. meras Andrius Kupčinskas. Posėdį stebėjo Panevėžio m. meras Vitalijus Satkevičius, Kauno m. savivaldybės atstovė Vyginta Poderytė-Martinkienė ir LSA atstovas Povilas Kuprys.Regionų komitetas kuria naują unikalią duomenų bazę ir kviečia dalyvauti teikiant informaciją apie vietos klimato kaitos politiką Regionų komitetas (RK) ėmėsi naujos iniciatyvos, kuri padės Merų paktą pasirašiusioms šalims įgyvendinti savo įsipareigojimą mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. RK pirmasis pirmininko pavaduotojas Ramón Luis Valcárcel Siso, kalbėdamas 2010 m. gegužės 4 d. Europos Parlamente vykusioje Merų pakto pasirašymo ceremonijoje, pareiškė: „Valstybių vadovai Kopenhagoje patyrė nesėkmę - neleistina, kad taip atsitiktų ir vietos vadovams. Šiandien pradėjome tyrimą dėl tvarios energetikos politikos regionuose ir mietuose. Taip pradedame savo iniciatyvą, kurios tikslas - kaupti ir skleisti geriausius kovos su klimato kaita praktikos pavyzdžius. Prie iniciatyvos kviečiu prisijungti visas Merų pakto šalis ir visas vietos ir regionų valdžios institucijas. Mums ne tik rūpi, kas ir kur yra daroma, bet ir kaip daroma, kodėl taip daroma ir ar ne geriau būtų, jei būtų bendradarbiaujama su kitais.“ Regionų komitetas, remdamasis Europos 2020 strategijos stebėsenos platformos sukaupta patirtimi ir Merų pakto dalyvių įžvalgomis, sukurs unikalią duomenų bazę, kurioje bus kaupiami duomenys apie kovos su visuotiniu atšilimu veiksmus, kurių imasi atskiri miestai, savivaldybės. Duomenys bus išplatinti visiems šios platformos nariams ir Merų pakto signatarams ir padės jiems susidaryti vaizdą, kaip geriausia vykdyti įsipareigojimus mažinti taršą. Rezultatai bus pridėti prie Regionų komiteto pastabų, kurias jis teiks dėl naujojo ES energetikos veiksmų plano, kuriuo bus nustatyti Europos energetikos politikos pagrindai iki 2020 m. Jie bus pateikti ir 2011 m. gegužės mėn. vykstančiam specialiam energetikos politikai skirtam Europos Vadovų Tarybos posėdžiui. Tyrimo duomenys turėtų suteikti energetikos klausimais besirūpinančioms savivaldybėms peno apmąstymams. „Sužinoti, kaip kiti sprendžia klimato kaitos galvosūkį - tik pusė darbo. Daugelis miestų ir miestelių neturi tiek lėšų, kad galėtų to imtis savarankiškai, todėl, jei tikimės realių rezultatų, būtinai turime jiems teikti finansinę ir administracinę paramą. Štai kodėl toks svarbus regionų - Merų pakto atraminių struktūrų - vaidmuo. Todėl Regionų komitetas aktyviai ragins kuo daugiau regionų prisiimti Merų pakto įsipareigojimą.“ RK pabrėžia savo principinę nuostatą, kad ES aplinkos apsaugos politikos neįmanoma įgyvendinti be vietos ir regionų valdžios institucijų. RK Aplinkos, energetikos ir klimato kaitos komisija (ENVE) šiuo klausimu rengia dvi nuomones: perspektyvinę nuomonę dėl vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmens būsimojoje aplinkos politikoje (pranešėja Paula Baker (UK/ LDAE), rengiamą ES pirmininkaujančios Ispanijos prašymu, ir nuomonę dėl kovos su klimato kaita po Kopenhagos (pranešėja Nicola Beer (DE/ LDAE). Tyrimą visomis kalbomis galima rasti Europos 2020 strategijos stebėsenos platformos tinklalapyje. Tyrimo duomenų teikime gali dalyvauti visi norintys. Šis tyrimas bus atliekamas iki 2010 m. birželio 30d. Parengta pagal Regionų komiteto Spaudos tarnybos pranešimą spaudai.NAUJIENOS IŠ MERŲ PAKTO RENGINIŲMerų pakto renginio aktualijos 2010 m. gegužės 4 d. Europos Parlamente vykusioje merų pakto pasirašymo ceremonijoje dalyvavo Panevėžio m. savivaldybės meras Vitalijus Satkevičius, Kauno m. savivaldybės mero pavaduotojas Steponas Vaičikauskas, Vilkaviškio r. savivaldybės mero padėjėjas Algimantas Mackevičius, Kauno m. savivaldybės administracijos atstovė Vyginta Poderytė-Martinkienė, Vilkaviškio sav. administracijos atstovė Kristina Sinkevičienė. Merų paktą gegužės 4 d. pasirašė ir prie jo naujai prisijungė daugiau negu 500 merų. Merai (savivaldybės) pasižadėjo taupyti energiją, skatinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą, mažinti anglies dvideginio emisijas, didinti piliečių sąmoningumą šioje srityje. Paktą pasirašiusių merų skaičius pasiekė 1600, jie atstovauja savivaldybėms, kuriose gyvena apie 120 milijonų gyventojų. Kai kurios savivaldybės ne tik ženkliai viršijo savo įsipareigojimus, bet ėmėsi nestandartinių priemonių, pavyzdžiui, Heidelbergo miestas (Vokietija) sumažino CO2 emisijas visuomeninės paskirties pastatuose, įkurdamas energijos naudojimo stebėsenos stotis ir „energijos komandas“ miesto mokyklose. Rygos miestas iš atliekų gamina metano dujas, kurių pagalba gaminama elektros energija. Antverpenas, kaip energijos nenaudojančių pastatų pavyzdį, naudoja suremontuotus prekybinius sandėlius, kuriuos apžiūrėti gali visi (gyventojai, inžinieriai, ekspertai, moksleiviai). Džiugiausią žinią renginio dalyviai išgirdo iš ES pirmininko Jose Manuel Barroso, kuris pareiškė, kad priimtas sprendimas skirti vietos ir regionų energetikos projektams bent 115 milijonų eurų, kurių valstybės nepanaudojo ekonomikos atgaivinimo paketo priemonių vykdymui. Plačiau apie tai žinutėje „Energetikos projektams regionai ir miestai gaus papildomą finansavimą“. Taip pat pažymėtina, kad renginio organizatoriai suklydo, užsiregistravusius ir dalyvavusius ceremonijoje Lietuvos savivaldybių atstovus (Kauno ir Panevėžio m. ir Vilkaviškio r.) paskelbė naujai merų paktą pasirašiusių savivaldybių sąraše. Daugiau informacijos apie merų pakto ceremoniją rasite http://www.eumayors.eu/. Regionai ir miestai gaus papildomą Europos Sąjungos finansavimą energetikos projektams 2010 m. gegužės 4 d. Briuselyje vykusio Merų pakto susirinkimo metu Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jose Manuel Barroso pažadėjo nepanaudotas ekonomikos atgaivinimo paketo priemonių lėšas nukreipti į fondą, skirtą padėti miestams efektyviau taupyti energiją. Nuo Merų pakto iniciatyvos pradžios (2008 m.) jis sulaukė nemažai ES lyderių pagyrimų, tačiau vykdė veiklą turėdamas gana kuklų 15 milijonų eurų metinį biudžetą. Pinigai buvo skiriami dotacijų fondo, valdomo Europos investicijų banko, pavidalu ir buvo skirti Europos miestų bei regionų efektyvaus energijos vartojimo ir tvarios energetikos projektams remti. EK pažadėjo pastebimai padidinti tokių projektų finansavimą, tam panaudodama nepanaudotas atgaivinimo paketo lėšas. Renginyje kalbėjęs EK narys, atsakingas už energetiką, Günther Oettinger nurodė, kad nepanaudotuose fonduose bus bent 115 milijonų eurų, ir jie bus skirti regionų ir savivaldybių energetikos projektams. Tačiau, anot EK atstovo, sprendimas dėl naujo energetikos projektų biudžeto bus priimtas tik po to, kai bus pritarta 115 milijonų eurų panaudojimui kitur, nei buvo numatyta iš pradžių. Komisija taip pat tikisi, kad susiklosčius palankioms aplinkybėms, naujasis fondas galėtų paskatinti Europos investicinio banko (EIB) bei Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) investicijas į šį fondą. EIB ir ERPB skiriamos lėšos tada galėtų prilygti investicijoms iš nepanaudotų atgaivinimo paketo lėšų. Anot G. Oettinger galutinis naujojo fondo biudžetas galėtų siekti nuo 2,5 iki 2,8 milijardo eurų. Europos didžiųjų miestų tinklo EuroCities atstovas pareiškė, kad jau 2009 m. atkakliai reikalavo iš atgaivinimo fondo skirti 500 milijonų eurų „žaliosios“ ekonomikos vystymui, todėl, jo nuomone, gegužės 4 d. pasiūlymas yra nepakankamas ir pavėluotas. Anot atstovo, dabar svarbiausia užtikrinti greitą ir neapsunkintą šio fondo lėšų panaudojimą. Buvo išsakyta kritika, kad ši pagalba neskirta mažesniems miestams. Stokholmo meras Sten Nordin išreiškė susirūpinimą, kad EK skiria mažai dėmesio mažiems Merų pakto judėjime dalyvaujantiems miestams ir rajonams. Ekonominiu atžvilgiu, mero nuomone, jų situacija sudėtingesnė nei didesnių miestų, kurie turi daugiau galimybių investicijoms. Todėl, anot mero, EK turėtų padidinti lėšų skyrimą mažesniems miestams ir rajonams. Parengta pagal EurActivĮkvepiantis žaliosios Europos sostinės Stokholmo pavyzdys 2010 m. gegužės 4 d. Regionų komitete vyko seminaras, kurio metu buvo pateiktas 2010 m. Europos žaliosios sostinės Stokholmo modelis, kaip pavyzdys kitiems Europos miestams. „Miestas, kuriame gyvena apie 800 tūkstančių gyventojų ypatingai niekuo neišsiskiria, bet jis unikalus tuo, kad jo teritorijoje esančiuose atviruose vandens telkiniuose galima maudytis ir žvejoti, prieš 50 metų tai buvo beveik neįmanoma.“ - pradėdamas savo kalbą teigė Stokholmo meras Sten Nordin. Mero nuomone pati svarbiausia Stokholmo savybė - ilgalaikis ir integralus jos gyventojų požiūris į aplinką, tapęs kasdienybe, o miesto plėtros darna eina lygiagrečiai su socialine darna. Didžioji dalies miestiečių siekia laikytis „žaliojo gyvenimo stiliaus“. Švedijos ambasadorius Magnus Robach pastebėjo, kad ne taip seniai, prieš kokius 150 m., Stokholmas buvo laikomas vienas nešvariausių ir nesveikiausių žmogui gyventi Europos mietų. Jo nuomone, tokie darnaus miestų raidos etapai pastebimi Vekšio, Goteborgo, Malmes miestuose ir tai įvyko ne dėl to, „kad švedai būtų geresnė tauta, nei kitos tautos“, bet dėl šių aplinkybių: puikios fizinės aplinkos (miškų masyvų, vandens teikiamos energijos, didžiulės žalios erdvės); senų tradicijų (viešųjų erdvių planavimo, efektyvių sprendimų dėl žemės nuosavybės); politinio konsensuso, sustiprėjusio po įvairių pasaulinių krizių. Stokholmo miesto Plėtros departamento atstovas Olle Cyren pristatė, jo žodžiais tariant, „pasaulinio lygio standartų Stokholmo uosto teritorijos vystymo planą“. Naujai statomi ir rekonstruojami rajonai, pasak kalbėtojo, turi būti du kartus geresni už dabartinius pačius geriausius Stokholmo rajonus. Pagrindinis projekto principas - panaudoti atliekų, vandens ir energijos ciklą pastatuose: aprūpinant pastatus reikalinga energija, pagaminta iš dujų, išgautų iš surinktų atliekų; pakartotinai panaudojant tą patį vandenį skirtingoms funkcijoms užtikrinti. O. Cyren pripažino, kad svarbiausia šiame projekte yra individas, kuris ne tik pats elgiasi ekologiškai, bet ir padeda kitiems laikytis „žaliojo gyvenimo stiliaus“. Jo nuomone, nepakanka vien technologinių, ekologinių, inžinerinių, finansinių resursų ir politinės valios, reikia grįžti „atgal į mokyklą“ ir mokytis bei mokyti taupiai vartoti, taupiai naudoti energiją, taupiai keliauti, žinoti, kada uždaryti langą, kada išjungti apšvietimą, įrangą. Todėl šis projektas, pasak pranešėjo, turi dar vieną tikslą - mokyti gyventojus tapti „ekologiškai sąmoningais“ (anglų k. ecosmart). Seminare dalyvavęs Europos Parlamento narys Žaliųjų partijos atstovas C. Turmes pakvietė miestų atstovus daugiau bendrauti ir dirbti su EP nariais, nes vyriausybės ne visada ES pinigus naudoja taip, kaip miestams naudinga, jos linkusios ES pinigais užkamšyti šlubuojančio valstybės biudžeto skyles, o ne skirti paramą ir pagalbą mietų, kurie pasirašė Merų paktą, projektams remti. Jo nuomone daugelio šalių aplinkos, energetikos, ūkio ar kiti ministrai gali būti veikiami ar įtakojami stambių kompanijų per stiprias lobistines organizacijas, todėl yra tikimybė, kad jie labiau atsižvelgia ne į vietos valdžios, o į didžiųjų kompanijų poreikius. Todėl, EP nario nuomone, patartina miestams tiesiogiai bendrauti su EP nariais, kurie daug padarė, kad merų pakto ceremonijos metu ES pirmininkas J. M. Baroso pažadėtų 115 milijonų eurų paramą ne vyriausybėms, bet merams, Merų pakto signatarams. C. Turmes nuomone, didžiausi lobistai JAV Kongrese yra ne stambiosios kompanijos, bet miestai. Jis palinkėjo ES miestams burtis ir daryti dar didesnę įtaką EP nariams.

 

Povilas Kuprys, LSA atstovas BriuselyjeRobertas Zimblys, LSA atstovybės Briuselyje stažuotojas

Į viršų      AtgalSpausdinimo versijaFacebook

 
Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
27280102030405
06070809101112
13141516171819
20212223242526
27282930310102
Kovas
    2017